Į klausimus atsako Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius Jonas Miškinis (centre) su kolegomis: Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vedėju Dariumi Barškėčiu ir Komunikacijos skyriaus vedėju Vitu Volungevičiumi.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų asmeninio gyvenimo posūkį?
Jonas Miškinis: Kaip ir daugeliui mano kartos žmonių, lūžio tašku buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atgimimas. Norėjosi kažkuo prisidėti prie to proceso.
Vitas Volungevičius: Turbūt lengviau būtų rašyti autobiografiją – pradedi nuo gimimo, kurio, deja, negali prisiminti, ir baigi mirtimi, kurios negali atspėti.
Žmogus taip sutvertas, kad niekada neatsimins dviejų dalykų – kada gimsta ir kada miršta. Skirtingos kartos turi skirtingas vertybes ir savitą mąstymą, o ginant savo tiesas neišvengiama įvairių nuomonių.
Kad sutartume šeimoje ar kolektyve, turime būti tolerantiški ir gerbti vienas kitą. Tik supratę, kad negalime vienas kito pakeisti, akcentuodami gerąsias kiekvieno žmogaus savybes, sugebėsime taikiai išspręsti kilusius nesutarimus.
Kalbėdamas apie gyvenimo lūžio istoriją, prisimenu savo močiutę Juzę, kuri yra dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pirmos eilės pusseserė.
Vaikystėje jos vis klausdavau: „Kodėl vieni žmonės daro gerus darbus, o kiti, priešingai – blogus?“ Ji sakydavo: „Reikia daryti žmonėms gerus darbus, o už juos atlygins Dievas ir tas gėris ateis nebūtinai iš tų žmonių, kuriems buvo padaryta geri darbai, o per kitus žmones ir kitus dalykus, kurie leis jaustis laimingam.“
Šiuo patarimu vadovaujuosi gyvenime ir jis pildosi!
Darius Barškėtis: Man gyvenime svarbiausia yra mano šeima, o įsimintiniausiais įvykiais laikau savo trijų vaikų gimimą.
Šeimos narius, kaip svarbiausius gyvenime asmenis, manau, įvardytų ir dauguma žmonių.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Jonas Miškinis: Labiausiai visuomenės raidoje neramina sprendimų susmulkėjimas, siekis viską reglamentuoti, tarytum uždaryti visus į instrukcijų džiungles.
Tai didina nepasitikėjimą, kuris mums kainuoja brangiausiai ir kuris skatina dar labiau viską reglamentuoti.
Vitas Volungevičius: Šiandien man labiausiai rūpi Lietuvos muitininkų, pradėjusių dirbti nuo jos atkūrimo 1990 m. spalio 9 d., teisėtų lūkesčių užtikrinimo būdai.
Siekiu, kad jie būtų proporcingi ir socialiai teisingi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atžvilgiu bei užtikrintų muitinės darbuotojų pasitikėjimą valstybe ir teise.
Darius Barškėtis: Man rūpi, kad mūsų šalis vystytųsi, klestėtų ir joje būtų gera gyventi visiems.
Jaudina įvairios problemos, su kuriomis gyvenime susiduriame, ir grėsmės, kurių galimam atsiradimui ir įveikimui, manyčiau, turėtume skirti daugiau dėmesio ir pastangų.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Jonas Miškinis: Linkiu gražių idėjų, pagrįsto pasitikėjimo vieniems kitais ir neprarasti savo vertybių.
Vitas Volungevičius: Visuomenėje dažnai sakoma: per mėnesį galima pakeisti politinę santvarką, per pusmetį – ekonominę sandarą, priimant reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau žmones, visuomenę galima pakeisti tik per 60 metų!
Linkiu, kad mąstydami apie tai, kaip mes norime gyventi, kaip gyvensime ateityje, pradėtume galvoti dabar ir suprastume, jog istoriją kuria nežinomi žmonės, taigi būkime jos dalis.
Kalbėdamas apie rytdieną norėčiau akcentuoti, kad mokomės ne mokyklai, bet gyvenimui, todėl gyvenkime nuolat žinodami, kad taika yra geresnė už karą.
Darius Barškėtis:
Brangieji, nustokite niurzgėti, nors ir laikinai!
Suprantama, tai – įgimta, bet tai daryti negerai.
Mylėkite ir džiaukitės gražia šalimi, tėvais, vaikais
Ir tuos, kurie jus džiugina, pradžiuginkit gerais darbais.
Dalinkitės žiniomis bei kurkite visus mus įkvepiančius dalykus.
Nustebinkite pasaulį vėl naujomis spalvomis nušviesdami savus namus!
Stiprybės pasisėmę tautos praeityje,
Vieningi būkite ir vėl, net jei kada viltis priges.
Tikiu, gebėsit dar, kai reiks, sutelkti Lietuvos jėgas
Ir taip prašalinti visas tamsumas arba atrasti naujas žvaigždes!
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Jonas Miškinis: Pagrįstų svajonių būti kažkuo kitu neturiu, o fantazuoti galima, bet nežinau, ar tai kam nors įdomu.
Vitas Volungevičius: Svajoju tapti seneliu ir anūkams pasakoti apie iš tėvų, senelių ir mokytojų gautas tokias vertybes, kurios man svarbios ir šiandien.
Darius Barškėtis: Norėtųsi muitinėje sukauptas žinias ir patirtį rizikos valdymo srityje pritaikyti ir kitose svarbiose gyvenimo srityse, taip padėti žmonėms nustatyti potencialiai pavojingus dalykus, padėti nuo jų apsisaugoti ar pasiruošti įveikti galimas grėsmes, kad būtų išvengta nelaimių ar joms įvykus patiriama kiek įmanoma mažesnė žala ir praradimai, o visų gyvenimas taptų dar saugesnis ir geresnis.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
