„Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad eilinį kartą gavau kvietimą dalyvauti Tarpplamentinės ortodoksų asamblėjos posėdyje, kuris vyks balandžio 2–5 dienomis Milane, Italijoje. Prašau jūsų apsvarstyti ne tik mano dalyvavimą šitame susitikime, bet ir apskritai Lietuvos dalyvavimą asamblėjos darbe“, – teigiama Seimo narės rašte parlamento vadovybei.
I. Rozova pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš šios tarptautinės organizacijos įkūrėjų.
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė paklausti Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų nuomonės.
Valstietis Arvydas Nekrošius teigė, kad reikia įvertinti ne tik konkretų kvietimą, bet ir tai, ar išvis Seimui tikslinga priklausyti šiai asamblėjai.
Seimo valdyba pernai birželį buvo komandiravusi I. Rozovą dalyvauti Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakyta kalba iššaukė didelius protestus Gruzijoje.
I. Rozova nemano, kad jos veiksmai kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui
Po to Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Georgis Kandelakis kreipėsi į Lietuvos parlamentarus teigdamas, kad Tarpparlamentinė ortodoksų asamblėja „pastaruoju metu tapo dominuojama Maskvos“, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Pernai rugpjūtį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika žurnalistams Seime teigė, kad politikų dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra rizikos veiksnys.
„Mes sakome, kad dalyvavimas tokiame formate yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.
Pernai pradėjus domėtis šia Seimo narės komandiruote paaiškėjo, kad remiantis VSD pažyma jai anksčiau neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija dėl jos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais. Dėl to Seime pradėtas parlamentinis tyrimas, inicijuota apkalta.