Arūnas Karaliūnas. Kauno biudžetui nebaisūs nei parazitai, nei klimato pokyčiai

Kauniečiai tą pačią dieną ilgai svarstė, ar reikia bandyti
išvyti žiemą, kuri dar net neatėjo. Ūkininkai juk netręšia laukų,
kuriuose nieko nepasėta.

O jeigu žiema smarkiai supyks, gali neateiti ir šių metų pabaigoje, kai
Rotušės aikštėje vėl stiebsis spindinti Kalėdų eglė.

Tuomet miesto tarybai teks skubiai tikslinti biudžetą ir skirti lėšų
sniegui atgabenti, kad būtų galima bent menkai jo pabarstyti Rotušės
aikštėje ir prieigose.

Žinoma, vilniečiai sprogtų iš pavydo, nors sniegas tuoj taps prabangos preke, kokia jau tapo apsauginės burnos kaukės.

Medikai tikina, kad jos nuo koronaviruso neapsaugos, tačiau labai
praverčia prasidėjus gripo epidemijai, o ji Kaune jau paskelbta.

Koronaviruso sukelto sąmyšio fone paprastas gripas niekam nebeįdomus,
nors nuo jo kasmet šalyje miršta dešimtys pacientų.  Nėra abejonių, kad
ir šiais metais gripas jau pareikalavo aukų.  Tiesiog apie tai dabar
niekas nekalba.

Gripo epidemija netrukus pasibaigs, o jeigu piktasis koronavirusas kaip
reikiant įsisiautės, gali tekti atšaukti ir Kalėdų eglės įžiebimo
šventę.  Tuomet nereikės nei sniego, nei puošmenų.

Atšaukusi Užgavėnių šėlsmą, Hanzos dienas ir Kalėdų šventės renginius,
savivaldybė nemenkai sutaupytų, tačiau džiaugsmo tai niekam nesukeltų.

Kol kas niekas tokios įvykių sekos nesitiki, todėl Kauno taryba
antradienį patvirtino įspūdingą 2020 metų biudžeto projektą.  Jame
įrašyti skaičiai, kokių niekada nebuvo, - 375,37 mln. eurų išlaidų ir
327,35 mln. eurų pajamų.

Priimdami biudžetą Kauno tarybos nariai fantazija pernelyg nepasižymėjo
- apsvaiginti visuotinio šalies ekonomikos pakilimo išlaidas padidino
kiekvienai prižiūrimai sričiai.

Politikų dosnumą sustiprino tai, kad pernai pavyko sutaupyti 22
mln. eurų.  Jie taip pat pritarė siūlymui skolintis 26 mln. eurų
savivaldybės investiciniams projektams.

Įvertinus pernykštį lėšų likutį ir būsimas paskolas, biudžetas turėtų būti subalansuotas.

Kita vertus, tarybos nariams palikta labai mažai laisvės skirstant
savivaldybės valdomas lėšas.  Tradiciškai didžiausia biudžeto dalis
skiriama švietimui. Šiemet šiai sričiai teks 159,63 mln. eurų - 43,6
proc. visų išlaidų.

Jeigu finansinės prognozės pasitvirtins, kauniečiai galės drąsiai
didžiuotis tokiu savivaldybės biudžetu, kurio augimas kelis kartus
lenkia šalies bendrojo vidaus produkto augimą.

Ar tai miesto valdžios nuopelnas?  Iš dalies - taip.  Sunku tiksliai
įvertinti, kiek lėšų padėjo sutaupyti pačioje savivaldybėje bei miesto
administracijai pavaldžiose įmonėse atliktos reformos.

Būtų itin apmaudu, jeigu gražius miesto valdžios ir kauniečių lūkesčius
sugriautų besikeičiantis klimatas arba visą pasaulį bauginantys ligų
sukėlėjai.