Į klausimus atsako Nacionalinio fotoprojekto „Lietuva ir mes“ organizatoriai: kūrybos direktorė bei fotografė Živilė Zimnickaitė ir fotoprojekto idėjos autorius bei prodiuseris Gytis Daugėla.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų veiklos ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Gytis Daugėla: Mano gyvenime buvo ne vienas lūžio taškas.
Taip jau tradiciškai susiklosto, kad pasibaigus kokiam nors jo etapui ar įgyvendinus kokį nors iššūkį, savaime atsiranda naujas tikslas, kuris ir tampa nauju lūžio tašku.
Todėl nemanau, kad ši tendencija keisis, nes iššūkių mano gyvenime niekada netrūko…
Živilė Zimnickaitė: Esminis lūžis mano gyvenime buvo artimo žmogaus praradimas. Tai pakeitė mane visiems laikams.
Širdyje apsigyvenęs praradimo jausmas kasdien primena apie mūsų būties trapumą, skatina gyventi čia ir dabar ir siekti dvasinės brandos.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Gytis Daugėla: Manau, tai, kas rūpi daugumai sveikai mąstančių Lietuvos žmonių. Didžiausios problemos mūsų šalyje ir visuomenėje kyla dėl nuolat besikeičiančios valdžios, savo tiesos įrodinėjimo ir pastovių rietynių dėl riebesnio kąsnio prie valdžios lovio.
Atrodytų, kad nėra nieko paprasčiau, kaip susėsti skirtingų visuomenės grupių atstovams prie vieno stalo ir sutarti, kokiu keliu ir kaip eiti vardan šalies klestėjimo bei ateities.
Tačiau, matant šios dienos aktualijas, tai kolkas atrodo kaip tolima utopinė svajonė… Šiandien mūsų šalį valdo nelygybė ir vis didėjanti socialinė atskirtis.
Živilė Zimnickaitė: Labai aiškiai išskirčiau tris dalykus, kurie mane jaudina.
Tai – teisingumo sistema Lietuvoje, Lietuvoje gyvenančių ir emigravusių tautiečių susipriešinimas ir pastaruoju metu lyg ir mažėjančios, bet vis dar labai aktualios patyčios.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Gytis Daugėla: Puoselėkite mūsų šalį, branginkite krauju atkovotą tėvynės nepriklausomybę, o svarbiausia – saugokite mūsų unikalią kalbą, gamtą, tradicijas ir istoriją, nes nedaug pasaulyje tokių mažulyčių valstybių, kaip Lietuva, gali pasigirti, kad visa tai išsaugojo ir puoselėja iki šių dienų…
Živilė Zimnickaitė: Neprarasti žmogiškumo, atjautos ir meilės labiausiai pažeidžiamiems...
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Gytis Daugėla: Kaip ne keista, turbūt sudėtingiausias klausimas. Tų svajonių tiek daug, tiek daug darbų ir tikslų, kuriuos trokštu įgyvendint, kad belieka siekt to ir tiek, kiek sugebėsiu ir spėsiu, o visa kita taip ir liks svajonėmis, be kurių gyventi būtų neįdomu.
Juk svajonė – tai viena iš unikaliausių bei žaviausių žmogaus gebėjimų ir kūrybos varomųjų jėgų, skiriančių mus nuo visų kitų mūsų nuostabios planetos gyventojų…
Živilė Zimnickaitė: Tiek daug kuo dar noriu pabūti, daug ko išmokti, daug ką suprasti, į daug ką įsijausti.
Turiu begalę svajonių, kurias širdyje vadinu tiesiog ateities planais. Ir visai nesvarbu, ar viskas, apie ką galvoju, įvyks. Tiesiog tai suteikia man kasdienį džiaugsmą ir smagiu žingsniu veda pirmyn.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
