Jis stebėjosi, kodėl atsakingi asmenys, dar antradienio vėlų vakarą pranešę apie du užsikrėtusius lietuvius, daugiau duomenų pateikė tik kitą rytą surengtoje spaudos konferencijoje, nors diagnozavus pirmąjį atvejį Šiauliuose konferencija vyko iškart dar naktį.
„Kodėl spaudos konferenciją apie pirmąjį atvejį padarėme 3 val. nakties, papildomas detales atskleidėme pranešimu spaudai 5 val. ryto, o 9 val. ryto buvau Šiauliuose, kur dar iki spaudos konferencijos teko išspręsti ne vieną organizacinį klausimą?
Todėl, kad ši tema negali būti spėliojimų objektas nei žurnalistams, nei ligoninių profesoriams, nei visuomenei. Todėl, kad nežinojimas gimdo nepatvirtintos informacijos sklaidą. Todėl, kad piliečiai turi matyti aktyvų veikimą visą parą ir tik tada gali būti ramūs.
Todėl, kad šventinį rytą žmonės jau turi turėti detalią informaciją ir papildomas rekomendacijas situacijai pasikeitus, bet ne kažko laukti prilipę prie kompiuterių skaitydami komentarus ar naršydami įvairiose „Facebook“ grupėse“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė S.Malinauskas.
Įžvelgė informacijos stygiaus pasekmes
Jis tvirtino nekritikuojantis, nes nežinantis visų motyvų ir nebevaldantis informacijos, bet esą puikiai suprantantis, kodėl iki šiol, vadovaujant jam, buvo elgiamasi kitaip.
„Taip pat žinau, kad man parašė keliolika žurnalistų vis klausdami, gal netyčia off the record galiu ką nors patikslinti. Deja, negaliu, bet pats tokių kreipimųsi faktas byloja apie rimtus nesklandumus sistemoje, kurie turi būti šalinami“, – pareiškė buvęs premjero patarėjas ir VIG vadovas.
Jis akcentavo, kad esant informacijos stygiui, viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje atsiranda daug netikslios informacijos, kurią bando susižinoti patys žurnalistai.
„Visuomenė jau žino, kad tai du atvejai Kaune. Jeigu tai ne taip, didelė grupė žmonių bus labai pasimetusi gaudami viena kitai prieštaraujančią informaciją pirmose portalų pozicijose, radijuje ir tv.
Jeigu tai taip, kam dar iš viso reikalinga Vyriausybės spaudos konferencija? Ir kodėl žiniasklaidai sukurta situacija, kai žurnalistai arba turi lenktyniauti dėl informacijos skambindami per visas infekcines, visiems pažįstamiems ministerijose ir institucijose, apkrauti medikus, GMP, BPC, visuomenės sveikatos specialistus, arba pranešinėti atsilikdami nuo konkurentų ir juos cituodami (vėlgi, net nežinodami, ar cituoja tiesą).
To stengiausi išvengti visais įmanomais būdais“, – aiškino S.Malinauskas.
Kritikavo ir pasikeitusį informacijos dėl rezultatų atnaujinimo laiką
Po trečiadienį ryte galiausiai įvykusios spaudos konferencijos, kur buvo patikslinta visa turima informacija apie užsikrėtusius iš Italijos grįžusius kauniečius, S.Malinauskas papildė paskelbtą įrašą dar vienu nusistebėjimu dėl kintančios komunikacijos apie tyrimų rezultatus.
„Spaudos konferencijos metu pranešta, kad norint nuraminti visuomenę ir žiniasklaidą, tyrimų duomenys bus skelbiami kartą per parą, o ne po kiekvieno tyrimo. Tokia sistema jau veikė ir pats ją pakeičiau. Jei informacija teikiama pvz., 13 val. tai reiškia, kad lieka 24 valandų langas, kai žurnalistai žino, jog net ir kažką nustačius, ilgą laiką tai pranešta nebus.
Kur kas efektyviau aiškintis tiesiogiai. Tada vėlgi jungiasi visi kiti mechanizmai vertingai informacijai gauti, o į visus feikinius pranešimus iš karto žiūrima kur kas rimčiau, nes „ką gali žinoti“.
Visuomenės informavimo grupė tiesiog bus užpilta paklausimais kažką patvirtinti arba paneigti, o kokią 11 val. ryte žurnalistai piktinsis, kad oficialiuose šaltinuose skelbiama pasenusi, vakarykštė informacija. Pamatysim, kaip tai veiks. Gal klystu“, – svarstė jis.
Primename, kad S.Malinauskas praėjusią savaitę atsistatydino iš S.Skvernelio patarėjo pareigų po konflikto su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga šiam paprašius nušalinti S.Malinauską nuo VIG vadovų.
