„Jei grįžau sveikas, tai dabar tikrai yra didelė tikimybė, kad galiu susirgti koronavirusu“, – sakė Vygantas Kručkas. Jis, kaip ir dar keli šimtai antradienį ir trečiadienį iš užsienio sugrįžusių lietuvių, buvo priverstinai izoliuotas.
Reikalavimą, kad iš užsienio grįžę Lietuvos piliečiai, kurių bus tūkstančiai, priverstinai būtų izoliuoti savivaldybių parinktose patalpose, pirmadienio vakarą paskelbė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tad nuo antradienio tai daroma priverstinai.
Tokį sprendimą A.Veryga priėmė po to, kai iš užsienio grįžę kai kurie lietuviai, kuriems vėliau nustatytas koronavirusas, nesilaikė savanoriškos izoliacijos ir platino virusą.
Ligoninėje nesaugu
Vakar Lietuvoje nuo koronaviruso mirė jau ketvirtas asmuo – žinomas Panevėžio verslininkas Jonas Katinas. 64 metų vyras buvo grįžęs iš Pietų Afrikos Respublikos.
Prastai jis pasijuto dar keliaudamas, nuo kovo 12 dienos buvo gydomas dėl lėtinių ligų neizoliuotose Panevėžio respublikinės ligoninės patalpose. Kovo 17-ąją jam nustatytas koronavirusas.
Trečiadienio rytą pranešta, kad mirė dar vienas Ukmergės ligoninėje gydytas pacientas. Vyro gyvybė užgeso slaugos skyriuje, o koronavirusas jam diagnozuotas po mirties.
Po mirties šis užkratas aptiktas ir pirmajai nuo koronaviruso Lietuvoje mirusiai 83 metų moteriai, kuri taip pat gydyta Ukmergės ligoninėje.
Antroji koronaviruso auka – rizikos grupei priklausiusi 90 metų moteris, kuri kovo 16-ają buvo išleista iš Ukmergės ligoninės. Dėl karščiavimo ir bendro silpnumo kovo 23 dieną moteris atvežta į Santaros klinikas, kur jai nustatytas koronavirusas, o po dienos pacientė mirė.
Tik Lietuvoje pasijuto nesaugus
Siekdamas stabdyti koronaviruso plitimą A.Veryga išleido įsakymą savivaldybėms priverstinai izoliuoti visus iš užsienio grįžtančius lietuvius.
Savivaldybės tam buvo nepasirengusios, o priverstinės izoliacijos vietose tvyrojo chaosas.
Pramoginius parkus įrenginėjančios įmonės „Uno Parks“ projektų vadovas 45 metų V.Kručkas didžiausioje Vietnamo Fu Kuoko saloje dirbo nuo sausio vidurio.
Jau baigiantis sausiui viešbutyje, kuriame lietuvis su kolegomis gyveno, prasidėjo vadinamasis karantinas, kuris buvo griežtesnis nei Lietuvoje: viešumoje buvo privaloma dėvėti veido kaukes, nuolat tikrinta gyventojų temperatūra, viešbutis keliolika kartų per parą dezinfekuojamas, dezinfekcinėmis priemonėmis aprūpinti ir viešbučio svečiai.
Nors Fu Kuoko saloje iki šiol neužfiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis, karantino sąlygos tik griežtėjo.
Tačiau grįžęs į Lietuvą V.Kručkas staiga pakeitė toną, ėmė piktintis gyvenimo sąlygomis.
V.Kručkas įsitikinęs, kad iš Vietnamo prieš porą dienų jis išvyko būdamas sveikas, tačiau dabar jau smarkiai nerimauja dėl savo sveikatos.
Po kelionės iš Vietnamo per Stambulą į Vilnių viešbutyje „Crowne Plaza“ antradienio vakarą priverstinai izoliuotas vyras tvirtina, kad tik parskridęs į Lietuvą turėjo šimtus galimybių užsikrėsti koronavirusu: „Suprantu koronaviruso grėsmę ir būtinybę izoliuotis.
Tačiau kodėl negaliu to daryti namuose? Juolab kad gyvenu kone vienkiemyje.
Žmona irgi prieš kelias dienas grįžo iš užsienio, ji – saviizoliacijoje, maisto parūpina kaimynas, palikdamas lauke prie durų. Viešbutyje turiu daugiau galimybių užsikrėsti nei turėjau bet kur anksčiau.“
Klausantis tokių kalbų kažkodėl pamirštama, kaip iš Norvegijos grįžęs vyras užkrėtė net devynis Biržų gyventojus.
Žėrė priekaištus tarnyboms
Nuo antradienio į Vilnių ir Klaipėdą lėktuvais ir keltais iš užsienio grįžę lietuviai pradėti priverstinai vežti į savivaldybių parinktus viešbučius.
Kai kurie atvykėliai dėl girtumo vargiai pastovėjo ant kojų, kai kurie atsisakė būti prievarta izoliuojami ir jiems įtikinti prireikė policijos pagalbos. Tačiau didžiausias chaosas tvyrojo žmones atvežus į priverstinės izoliacijos vietas.
„Atskridome iš Oslo. Mus atvežė į viešbutį Geležinkelio gatvėje Vilniuje ir numetė pasakę, kad ieškotume kambarių. Tačiau juose gyveno anksčiau iš Dublino atskridę žmonės. Mes neturėjome kur dėtis, visi stovėjome koridoriuje, laisvas buvo tik vienas kambarys su vienu tualetu“, – pasakojo šiaulietė.
Dauguma iš Oslo skridusių lietuvių, pasak moters, dėvėjo veido kaukes, kiek įmanoma, stengėsi laikytis saugaus atstumo, tačiau visos pastangos vengti kontakto nuėjo perniek lėktuvui nusileidus Vilniuje, kai visi atvykusieji buvo suvaryti į ankštus autobusus, o vėliau vieni į kitus trynėsi siaurame viešbučio koridoriuje.
„Lietuvos ryto“ pašnekovė kambarį su dar dviem moterimis gavo valanda iki vidurnakčio – praėjus pusei paros nuo kelionės iš Oslo pradžios.
Atvykėlius vadino buduliais
Vilniaus oro uoste pasitikęs ir į privalomą izoliacijos vietą lydėjęs sostinės savivaldybės atstovas iš Norvegijos atvykusius lietuvius pavadino buduliais.
Ankštame viešbučio koridoriuje įvyko net kruvinas konfliktas – kelios minutės po vidurnakčio susimušė du vyrai, o vienas griebėsi peilio. 56 metų vyras dėl durtinių žaizdų paguldytas į ligoninę.
Kitas konflikto dalyvis – 59 metų vyras – ligoninėje atsidūrė dėl sumušimų.
„Nemačiau šio konflikto, bet tokiame chaose žmonės darosi vis piktesni: juos kankina nežinomybė, jie yra pervargę ir alkani. Antradienį iš valdžios negavome nė kąsnio – patys ieškojome, kur užsisakyti maisto, nors iš pradžių net to neleido daryti. Policija net į vidinį kiemą išeiti neleido.
Tačiau dauguma atskridusiųjų tikrai nėra buduliai, kaip mus vadina, – žmonės sąmoningi, pasirengę savarankiškai izoliacijai, jiems parengti atskiri butai gyventi, atskiri automobiliai, mano vyras automobilio vidų plėvele išklijavo ir atskyrė, kad tik neturėtume kontakto“, – pasakojo šiaulietė.
Sąlygų užsikrėsti – apstu
Sostinės „Crowne Plaza“ viešbutyje apgyvendinti per Stambulą iš Vietnamo antradienio vakarą sugrįžę V.Kručko bendradarbiai „Lietuvos rytui“ pasakojo per chaotiškai vykdytą priverstinę izoliaciją turėję nemažai galimybių kontaktuoti su užsikrėtusiais virusu.
Vyras, kurio pavardė redakcijai žinoma, pasakojo, kad pirmiausia sąlygų tam buvo per įvairias patikras oro uoste. Anot jo, visur reikėjo nemažai palaukti ir visur buvo pilna žmonių.
Nemažai jų buvo ir autobusuose, į kuriuos lipant teko skubiai pasirašyti sutikimą dėl priverstinės izoliacijos. „Toje sumaištyje žmonės daug nemąstydami pasirašydavo dokumentą. Vienas žmogus nesutiko to daryti, tai prie jo netrukus prisistatė policijos pareigūnas“, – atskleidė vyras.
Be to, į Vilnių sugrįžę žmonės iš pradžių buvo nuvežti į viešbutį Algirdo gatvėje, bet jame neužteko vietų: „Mus visus suleido į vestibiulį, nes lauke darėsi šalta.
Kai paaiškėjo, kad šiame viešbutyje nėra vietos, sėdome į autobusą ir keliavome į kitą. Ten ir vėl turėjome laukti lauke, nes į viešbutį leido tik po du, o lauke spaudė šaltukas.
Todėl sušalę ir po ilgo keliavimo pavargę žmonės tiesiog veržėsi ten, kur šilčiau, ir sutiko su viskuo. Girdėjau, kaip vienas policininkas kalbėjo, kad jei kas nors netinka, veš į Vasaros gatvę 5. Nemanau, kad policininkas būtų juokavęs.“
Sprendimo nežada atšaukti
A.Veryga vakar sureagavo į privalomo asmenų izoliavimo vietoje kilusius neramumus.
„Jau pirmoji sprendimo įgyvendinimo diena parodė, kad tai yra didžiulė problema. Dalis parvykusių nenori ar nesutinka būti izoliuojami.
Norėčiau kreiptis į visus Lietuvos gyventojus. Turbūt pirmą kartą nuo šios krizės pradžios neužtenka epidemiologinių ar medicininių žinių, neužtenka tik politinės valios ir gebėjimo greitai priimti sprendimus. Tai yra momentas, kai turime susitarti.
Laiko neturime, todėl nėra galimybių panaudoti demokratijoje įprastų instrumentų, tokių kaip referendumai. Šis virusas į Lietuvą atkeliavo taip pat kaip ir į kitas Europos šalis – jis parkeliavo kartu su į Lietuvą parvykusiais kitose šalyse užsikrėtusiais tautiečiais.
Kol kas dauguma fiksuojamų atvejų vis dar susiję su parvykusiais iš kitų šalių. Todėl privaloma 14 dienų izoliacija būtų labai logiškas žingsnis, kuriam pritarė ir Lietuvos medikai.
Nemanau, kad būtų prasminga ir logiška atšaukti šį sprendimą“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
A.Verygą palaikė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad karantinavimo sąlygas būtina griežtinti, o sprendimus priimti nedvejojant: „Turi būti skuba, bet ne skubotumas. Skubiai reikia priimti sprendimus, nes situacija neleidžia lūkuriuoti. Kita vertus, tai neturi vykti stichiškai, neapgalvojus pasekmių ir nesuderinus, nesukoordinavus veiksmų su kitomis valdžios institucijomis.
Šiuo metu pastebiu tam tikro karantinavimosi sąlygų pasikeitimo neigiamas pasekmes. Pirmiausia bendradarbiavime su savivaldybėmis, centrinės valdžios institucijomis. Centrinės valdžios institucijos ir savivaldybės kol kas tik prisiderina prie tų naujų veiklos sąlygų, ir manau, kad negalime ilgai gyventi tokiu režimu, kai priimami sprendimai, o vėliau mėginama juos koreguoti.“
Šeimas išleido į namus
Savivaldybių merai nuo pat pradžių teigė, kad nėra pasirengę taip skubiai priverstinai izoliuoti iš užsienio grįžtančius piliečius.
„Jeigu būtų duota bent viena para, per kurią spėtum viską sudėlioti taip, kad tai netaptų galbūt net ir piliečių konstitucinių teisių pažeidimu, būtų suprantama ir logiška. Bet kai pusę devynių vakare ministras paskelbia raštišką įsakymą ir po trijų valandų jis pradeda galioti, įsivaizduokite, kokioje situacijoje atsiduria visi tie, kuriems jį reikia įgyvendinti“, – stebėjosi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Po pirmosios chaotiškos dienos Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savarankiškai priėmė sprendimą dėl privalomos izoliacijos šeimoms su vaikais.
„Turime pripažinti, kad šis pirmadienį sveikatos apsaugos ministro paskubomis įdiegto visuotinio privalomo karantinavimo eksperimentas yra nevykęs. Mes jį įgyvendinome, tačiau jokie viešbučiai šeimoms neatstos namų, kur vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti.
Kaip ir jokie viešbučiai neatstos areštinių tiems, kurie elgtis nemoka“, – teigė R.Šimašius.
Vilniaus savivaldybė, informavusi premjerą Saulių Skvernelį ir A.Verygą, antradienio vėlų vakarą grįžusias šeimas išleido saviizoliacijai į namus. Tik ar R.Šimašius pagalvojo, kas tas šeimas tikrins, kaip jos laikosi karantino sąlygų.
Gal pats sostinės meras?
Pratęsė karantiną
Vakar Vyriausybė nusprendė,kad dėl koronaviruso plitimo visuotinis karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki balandžio 13 dienos.
Be to, įkurtas Krizės koordinavimo komitetas, jam vadovaus premjeras S.Skvernelis.
Verslininkas buvo nusprendęs pagyventi sau
Vakar koronaviruso auka tapęs J.Katinas – gerai žinomas panevėžietis.
Jis nuo pat Nepriklausomybės atgavimo paniro ir į verslą, ir į Panevėžio miesto bei rajono politiką.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, prieš porą metų jis buvo patekęs į 200 turtingiausių Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų sąrašą.
J.Katinas deklaravo valdęs daugiau nei 1,2 mln. eurų vertės turtą, jo žmonos Nijolės deklaruotas turtas siekė dar beveik 700 tūkst. eurų. Tokį kapitalą turintis J.Katinas yra 71-as tarp šalies turtingiausių politikų, jo žmona – 136-a.
Versle J.Katinas startavo 1989-aisiais. Dešimt hektarų užsodinęs bulvėmis, panevėžietis jomis ėmėsi aktyviai prekiauti. Katinai bulves tiekė net ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai.
Turėdamas statybos inžinieriaus profesiją J.Katinas netrukus nuo bulvių perėjo prie rimtesnių dalykų. Stojus nepriklausomybei susidėvėjusi vandentiekio infrastruktūra lėmė masinį šulinių kasimą ir jiems reikalingų betoninių rentinių paklausą. Buvęs daržovių augintojas ėmėsi tokius gaminti, be to, pradėjo malti akmens skaldą.
J.Katinas yra pripažinęs, kad per tris dešimtis metų šeimos verslą nuo bankroto tris kartus išgelbėjo žmona, neleidusi sutuoktiniui imti didelių kreditų. Pastarąjį kartą, anot J.Katino, žmona, paskelbusi ultimatumą – arba ji, arba sutuoktinio idėjos, – 2007-aisiais sustabdė jį nuo grandiozinių individualių namų statybų.
Pernai verslininkas viešai paskelbė, kad traukiasi iš politikos ir savivaldos rinkimuose nedalyvaus, nes nutarė, kad atėjo laikas pagyventi sau.
Nuo koronaviruso miręs panevėžietis priklausė Liberalų sąjūdžiui. Partijos atstovai buvusį savo bendražygį pagerbė socialiniame tinkle paskelbtame įraše: „Šiandien mus pasiekė skaudi žinia – liberalų bendruomenė neteko svarbaus nario. Ilgametis Panevėžio rajono skyriaus narys Jonas buvo vienas partijos įkūrėjų, jos veikloje aktyviai dalyvavęs nuo pat 2006-ųjų.“
