Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje pristatė, kaip karantino metu bus švenčiamos Velykos, ką turėtų žinoti tikintieji.
Apsiribojimas ir dalyvavimas šv. Mišiose per transliacijas – būdas apsaugoti ir apsisaugoti – pabrėžė G.Grušas. Vatikanas ir Lietuvos vyskupai, nesumažint pamaldų, žmones kviečia melstis, ypač per Velykas. Ši šventė yra pati svarbiausia krikščionybės šventė – svarbiausias metų laikas tikintiesiems, priminė arkivyskupas.
Šventasis sostas, jo teigimu, yra nurodęs galimybių, kaip pritaikyti liturgiją, kurios vyks be žmonių, pagal esamą situaciją.
„Liturgija pakeičiama – vyks be procesijų, šv. Mišios – be žmonių, bažnyčiose neįrengiamas Viešpaties kapas. Buvo kalbų, kad reikėtų nukelti šventę, bet to neįmanoma padaryti. Lietuvoje Didįjį ketvirtadienį švęsime kaip įprasta, numatytu laiku.
(..) Didįjį ketvirtadienį yra Kristaus paskutinės vakarienės Mišios, liturgijoje įprastai numatyta kojų plovimas, šiais metais, kadangi šv. Mišios be žmonių – ši dalis praleidžiamia“, – sakė arkivyskupas.
Didįjį penktadienį visuotinėje maldoje bus meldžiamasi už visus sergančiuosius, mirusiuosius, medikus bei tuos, kurie yra pasimetę šios pandemijos akivaizdoje. Kryžiaus kelias viešai einamas nebus. Rinkliavų taip pat nebus, nurodė G.Grušas.
Velyknaktis pandemijos sąlygomis švenčiamas tik katedrose ir parapinėse bažnyčiose. Žiburių liturgijoje nebus kuriama Velykų ugnis, bet iškart uždegama Velykų žvakė, nevyks procesija. Liturgija vyks žmonėms nedalyvaujant, taigi ir suaugusieji Velyknakčio metu nebus krikštijami.
Visus pokyčius galite išgirsti vaizdo įraše žemiau:
Anksčiau Velyknakčio šv. Mišios būdavo pradedamos apeigomiss su laužais vakare – ta dalis praleidžiama.
„Tą vakarą anksčiau vykdavo ir suaugusiųjų krikšto sakramentas – šis sakramentas nukeliamas dėl dabartinio karantino sąlygų.
Velykų rytą 8 val. skambės bažnyčių varpai, bet nebus procesijų, vyks mišios be žmonių, tikimės, kad daugelis mišių bus transliuojamos internetu, per televiziją ir radiją. Nors nevyks procesijos Velykų rytą, bet bus skambinama varpais", – sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Paklaustas, ar koronavirusas dar neužklupo kunigų bendruomenės, G.Grušas patikino, kad jo žiniomis užsikrėtusių kunigų nėra.
„Izoliuotų kunigų turėjome, kurie buvo tuo metu užsienyje, grįžę iš šalių kaip tik buvo ir karantinavosi, sekame tą informaciją. Bet neturime žinių apie koronavirusu užsikrėtusius kunigus“, – kalbėjo G.Grušas.
Jis pridūrė, kad kunigai iki šiol priima mišių prašymus, tačiau ateiti į bažnyčią nereikėtų – galima tą padaryti elektroniniu paštu. „Nėra būtinumo ateiti į bažnyčią, prašyti mišių savo intencijoms“, – sakė arkivyskupas G.Grušas.
Išpažintys
Velykinę išpažintį galima atlikti iki birželio 29 d., tad nebūtina skubėti ją atlikti iki Velykų. Bendros Atgailos pamaldos neorganizuojamos, tačiau tikintiesiems primenama apie tobulo gailesčio sužadinimą. Toks gailestis apima ir pasiryžimą atlikti sakramentinę išpažintį, kai tam vėl bus galimybė.
Sutvirtinimas ir Pirmoji komunija karantino metu neteikiami. Karantinui pasibaigus, bus nuspręsta dėl šių sakramentų teikimo tvarkos.
Žinia ir jaunimui
Nukeltas birželį Šiauliuose turėjęs vykti renginys – Lietuvos jaunimo dienos, sutraukiantis tūkstančius tikinčiųjų.
G.Grušo teigimu, tik po karantino bus priimtas sprendimas, iki kada atidedamas renginys.
„Sprendimas, iki kada bus atidėta, bus jo imamasi tada, kai pasibaigs karantinas“, – sakė arkivyskupas
Šiemet katalikiškam jaunimui skirtos Lietuvos jaunimo dienos turėjo vykti birželio 27–28 dienomis.
Lietuvoje pratęstas karantinas
Karantinas visos valstybės mastu Vyriausybės sprendimu buvo įvestas nuo kovo 16 d. Pagal pirminį sprendimą karantinas turėjo tęstis iki kovo 30 d. Dėl šalyje įvesto karantino paskelbti ir atitinkami ribojimai, apimantys patekimo į šalį ir iš šalies galimybes, masinius žmonių susibūrimus, restoranų, kavinių, kai kurių parduotuvių, švietimo, laisvalaikio, grožio, kultūros, sporto ir kitų įstaigų darbą.
Kovo 24 d. įsigaliojo ir dar keturi nauji nurodymai, kurie liečia priverstinį iš užsienio grįžtančių tautiečių izoliavimą, apsipirkinėjimą parduotuvėse, dėvimas apsaugos priemones viešose vietose ir kiti. Vyriausybė trečiadienį pritarė ir siūlymui griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams. Valdžios atstovai sako, kad griežtesnės sankcijos atgrasys nuo pažeidimų.
Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija. Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Primename, kad Lietuvoje nustatyti 345 koronaviruso atvejai, mirė penki infekcija sirgę žmonės: trys Ukmergėje, po vieną Panevėžyje ir Klaipėdoje.
