„Aš esu ramus, bet nemalonu dėl artimųjų, nes jie į šią situaciją vis tiek reaguoja jautriai“, – „Lietuvos rytui“ prabilo Ukmergės gydytojas Laimonas (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.), kuriam ne tik buvo patvirtintas teigiamas koronaviruso testas, bet ir mestas įtarimų šešėlis.
Ukmergėje šią savaitę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimų, kai dėl to išplito liga.
Ukmergės ligoninėje neliko vietos gydytojų, o apie 90 senolių slaugos skyriuje prižiūri kitų skyrių slaugytojos, kurios neturėjo kontaktų su sergančiais COVID-19 ir kurioms nereikėjo izoliuotis namuose.
„Ikiteisminį tyrimą kuruoja Vilniaus apygardos prokuratūra, dabar atliekami procesiniai veiksmai, įtarimai kol kas niekam nepareikšti“, – „Lietuvos rytui“ teigė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Ukmergėje vienas po kito jau mirė trys garbaus amžiaus senoliai – 83, 93 ir 79 metų. Visi trys – Ukmergės ligoninės pacientai, jiems nustatytas koronavirusas.
„Mačiau, kaip kovo 20-ąją užgeso 83 metų senolės gyvybė. Tą rytą antrą kartą pas ją į namus važiavome dviem brigadomis. Veždami susisiekėme su Ukmergės ligonine, ten pasakė, kad priims.
O kai privažiavome, mūsų neįsileido, nors matėme, kaip viduje darbuotojai vaikščiojo slapstydamiesi. Kai pagaliau patekome į vidų, aparatūra dar rodė močiutės gyvybines funkcijas.
Kovo 23-iąją man teko vežti 90 metų senolę į Vilniaus infekcinę ligoninę (pacientė kovo 16-ąją buvo išleista iš Ukmergės ligoninės. – Aut.). Ji pati atėjo iki savo namo vartelių, įlipo į mūsų automobilį, iki Vilniaus važiavo sėdėdama. Ją lydėjo sūnus. Kitą dieną išgirdau, kad ji mirė.
Trečioji auka, 79-erių vyras, – buvęs mūsų darbuotojas, sirgęs sunkia onkologine liga. Jo gyvybė užgeso ligoninės slaugos skyriuje.
Kovo 26-ąją, ketvirtadienį, į infekcinę ligoninę Vilniuje nuvežėme dar dvi močiutes, kurioms įtariamas koronavirusas. Darbo turime nemažai, iš Ukmergės į Vilnių tenka vykti kasdien. Bet kartu džiaugiamės, kad sumažėjo iškvietimų dėl įvairių menkniekių“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Ukmergės greitosios pagalbos darbuotojas Mindaugas.
Medikė atsikratė šešėlio
Po šalį sukrėtusios pirmosios koronaviruso aukos mirties Ukmergėje iš pradžių viešai prabilta, kad užkratą to miesto ligoninėje galėjo pasėti gydytoja Aušra.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir viceministras Algirdas Šešelgis viešai kalbėdami neatmetė galimybės, kad mirusi senolė galėjo užsikrėsti nuo sergančios gydytojos.
Tačiau „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad 39 metų medikė, kuriai Vilniuje atliktas testas dėl COVID-19 buvo teigiamas, nebuvo išvykusi į užsienį ir neturėjo kontaktų su 83 metų senole, kuri buvo gydoma ligoninėje kovo 11–19 dienomis.
„Aš tos pacientės nemačiau akyse, ji buvo gydoma kitame skyriuje. Niekas neatsekė, kas ir nuo ko užsikrėtė. Personalas nebuvo testuojamas – buvo paliktas likimo valiai. O ministras A.Veryga komentavo per žinias, esą aš turėjau kontaktą su 83 metų paciente. Klausiausi ministro žodžių, o mano širdis verkė“, – kalbėjo ukmergiškė Aušra.
Iki kovo 25-osios medikė, varginama sauso kosulio, buvo gydoma Infekcinių ligų centre sostinėje. Palatoje buvo dviese, su medikais stengėsi bendrauti telefonu, o maisto gaudavo vienkartiniuose induose. Grįžusią į namus Ukmergėje Aušrą vis dar vargina sausas kosulys.
Po to, kai ukmergiškė medikė davė interviu „Lietuvos rytui“, įtarimų šešėlis dėl ligoninėje pasėto užkrato buvo mestas kitam tos pačios ligoninės medikui. Apie tai viešai užsiminė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovybė.
„Lietuvos rytas“ surado šį mediką, kuris neseniai buvo išleistas iš Infekcinių ligų centro ir toliau gydosi namuose.
Ukmergiškis taip pat kratėsi įtarimų, nors patvirtino, kad slidinėjo Italijoje – tik ten vyko dar vasario pradžioje.
Ukmergės ligoninės Priėmimo- skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Laimonas, nuo vasario vidurio turėjęs daugybę kontaktų su pacientais, teigė, kad ne jis pasėjo ligoninėje klastingąjį užkratą.
Senolę apžiūrėjo kolega
– Kada jūs grįžote iš Italijos? Ar tada jau buvo rekomenduojama visiems grįžusiems izoliuotis namuose? – paklausiau ukmergiškio gydytojo Laimono.
– Slidinėti į Italiją išvykau vasario 8-ąją, o grįžau vasario 15 dieną.
Pagal vasario 7 dienos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą „Dėl su naujo koronaviruso ligos atveju sąlytį turėjusių asmenų“, 14 dienų saviizoliacija būtina ar rekomenduojama buvo tik tiems asmenims, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su jau patvirtintu COVID-19 atveju.
O prieš tai buvusiame įsakyme, kuris galiojo nuo sausio 29-osios, vienintelė endeminė zona buvo laikoma Kinija. Grįžusiems iš Italijos saviizoliacija nebuvo nei rekomenduojama, nei būtina.
– Kokia tuo metu buvo padėtis Italijoje?
– Oficialiai iki vasario 15 dienos Italijoje nebuvo nustatyta nė vieno vietinio COVID-19 atvejo (sausio 31 d. koronavirusas buvo nustatytas dviem turistams iš Kinijos. – Aut.). Vadinasi, liga nebuvo paplitusi visuomenėje.
– Ar grįžęs iš atostogų tarėtės su vadovybe, kaip jums elgtis, ar eiti į darbą?
– Grįžęs iš kelionės su ligoninės administracija nesitariau, nes nemačiau tam nei asmeninio, nei teisinio pagrindo.
– Kovo 11 dieną į Ukmergės ligoninę buvo atvežta 83 metų senolė. Ar turėjote su ja kontaktų? Kuo ji skundėsi?
– Su paciente, kuri į stacionarą buvo paguldyta kovo 11 dieną, aš kontakto neturėjau nei tą, nei kokią kitą dieną. Kovo 11 dieną nebuvau darbe, buvo šventinė diena.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje kitų pacientų, išskyrus tuos, kurie atvyksta į priėmimą, aš nematau. O tą dieną taip sutapo, kad net ir nedirbau.
Tądien budėjęs gydytojas, kuriam vėliau atliktas testas dėl COVID-19 buvo neigiamas, kovo 12-osios rytą mane informavo, kad stacionarizavo pacientę, kuri sukarščiavo, skundėsi dusuliu, kosuliu.
Jos ligos istorijoje nebuvo pažymėta nei kelionių, nei kontaktų su sergančiais ar keliavusiais. Be to, esant specifiniams kraujo pakitimams buvo daugiau duomenų, kad tai bakterinės kilmės infekcija.
Naujausiais duomenimis, ji turėjo kontaktų su keliavusiais, mat jos sūnus nuo vasario 28-osios iki kovo 8 dienos buvo grįžęs iš Norvegijos (senolės marti dirba Ukmergės ligoninėje – Aut.).
– Kada pajutote ligos simptomus ir kada jums buvo atliktas testas? Kaip jaučiasi jūsų šeima?
– Kovo 19-ąją nuvykau į Santaros klinikų infekcinę ligoninę dėl testo, mane paguldė į izoliatorių.
Testą man atliko vėlai vakare, o kad jis teigiamas, sužinojau paryčiais, jau kovo 20-ąją. Tada mane perkėlė į ligoninės palatą. Iki kovo 20 dienos nebuvo visiškai jokių simptomų.
Kovo 21 dieną Santaros klinikų infekcinėje ligoninėje man buvo atsiradę nedideli galvos, akių, viso kūno skausmai.
Paprašiau pamatuoti temperatūrą, bet ji nebuvo pakilusi. Vis tiek paprašiau paracetamolio ir po to labai palengvėjo.
Kadangi kovo 18-ąją dirbau visą parą, nurašiau šiuos simptomus nuovargiui ir įtampai. Daugiau jokių simptomų nebuvo.
Iki dabar temperatūra man nebuvo pakilusi, jokių simptomų ar požymių neturiu, jokio gydymo nėra. Aš namuose jau nuo kovo 22 dienos.
Mano žmona jaučiasi puikiai, jokių simptomų nebuvo ir nėra. Ji izoliavosi kitame bute. Mano tėvai, sesuo gyvena ne Lietuvoje.
Įtarimus vadina absurdu
– Kovo 20-ąją nuo koronaviruso mirus senolei Ukmergėje, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prabilta apie neatsakingą medikų elgesį. Ar jus jau apklausė?
– Manęs niekas neapklausė, viską sužinojau iš žiniasklaidos ir iš karto reagavau, nes NVSC direktorė Rolanda Lingienė pateikė klaidingą informaciją.
Ji teigė, kad aš buvau sugrįžęs iš Šiaurės Italijos, bet nenurodė – kada. Ji konstatavo, kad nesilaikiau privalomos saviizoliacijos, o tai yra visiškas absurdas.
Aš abejoju NVSC kompetencija ir darbo metodais. Nuo vasario 15-osios iki kovo 18 dienos aš savo skyriuje apžiūrėjau daugiau nei 300 pacientų, kurių dauguma yra rizikos grupėje dėl amžiaus ir turimų gretutinių ligų.
Todėl jei hipotetiškai aš ir būčiau parvežęs COVID-19, net ir medicininio išsilavinimo nereikia, kad suprastum, kas tiems pacientams jau būtų ir kur jie būtų šiandien.
Kita vertus, dar buvo kitų asmenų, su kuriais turėjau kontaktų, – ne pacientų ir ne bendradarbių.
NVSC iki šiol (penktadienio. – Aut.) neprašė jų duomenų ir su jais nesusisiekė.
Ši įstaiga, kuri šiuo metu vaidina vieną svarbiausių vaidmenų, neturėtų dirbti taip atmestinai.
Šiuo metu Lietuvoje nemažai visuomenės nusiteikusi prieš medikus, tai patvirtino ir gydytojo Žilvino Saladžinsko nuteisimas (Kauno klinikų chirurgas prieš kelerius metus operavo pacientę, kuri po paros mirė. Teismas pripažino 55 metų gydytoją kaltu ir skyrė 2 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę. – Aut.). Aš susisiekiau su teisininku – jis pasakė, kad man jokie kaltinimai negali būti pateikti, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Nėra pažeisti jokie teisės aktai, mat Lietuvoje ekstremali padėtis paskelbta vasario 27 dieną, jau po mano sugrįžimo.
– Ar paskelbus karantiną pacientų ir lankytojų Ukmergės ligoninėje sumažėjo?
Ar turėjote pakankamai apsaugos priemonių?
– Nuo pat karantino įvedimo pacientų srautas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių sumažėjo. Lankytojai į mūsų skyrių nevaikšto, o kaip buvo kituose, aš nemačiau.
Asmeninių apsaugos priemonių – respiratorių FFP2-FFP3 turėjome, bet nepasakyčiau, kad pakankamai.
Ligoninės administracija tai žinojo ir buvo užsakytas papildymas. Nors dabar visur jų yra milžiniškas deficitas ir labai sunku gauti iš tiekėjų.
– Kaip jūs pats vertinate dabar Ukmergėje susiklosčiusią situaciją? Kaip sustabdyti susirgimų ir mirčių grandinę?
– Situacija sudėtinga, bet nemanau, kad ji itin skiriasi nuo didžiųjų miestų. Blogiausia ir sunkiausia tai, kad ukmergiškiai šiuo metu turi būti be ligoninės teikiamų paslaugų, ypač be skubios pagalbos. Suprantu, kokių nepatogumų tai sukelia žmonėms.
Esu vienas iš tų medikų, kurie mano, kad tik didesnė atliekamų tyrimų dėl COVID-19 apimtis ir sergančių nustatymas bei izoliavimas padės apstabdyti infekcijos plitimą.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
