Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis – raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Dabar tai yra Lietuvos Prezidento vėliava.
1919 m. Lenkijos kariuomenė išvijo iš Vilniaus bolševikus, bet naudodamasi Lietuvos kariuomenės silpnumu ir jos kovomis su Sovietų Rusijos kariuomene užgrobė ir nuo Lietuvos atplėšė Vilniaus kraštą.
1991 m. balandžio 19–21 dienomis Kaune vyko pirmasis tarptautinis festivalis „Kaunas Jazz“.
Įvykiai pasaulyje
1713 m. Šventosios Romos imperatorius Karolis VI išleido dekretą, jog Habsburgų valdos yra paveldimos jų nedalant. Vadinamoji pragmatinė sankcija tapo Habsburgų valdomos imperijos savotišku konstituciniu įstatymu, kurį pripažino visos didžiausios Europos valstybės.
1775 m. prasidėjo Didžiosios Britanijos trylikos kolonijų Šiaurės Amerikoje karas su metropolija dėl nepriklausomybės, vadinamas JAV nepriklausomybės karu. Baigėsi 1783 m. pasirašius Versalio taikos sutartį, kuria Didžioji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę, o jų vakarine siena – Misisipės upę.
1810 m. prasidėjo Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karas. Vyko iki 1826 m. Po karo Lotynų Amerikoje susikūrė nepriklausomos valstybės Argentina, Bolivija, Čilė, Meksika, Panama, Paragvajus, Peru, Didžioji Kolumbija ir Centrinės Amerikos Provincijos. Ispanija prarado kolonijinės imperijos ir didžiosios valstybės statusą.
1850 m. Didžiosios Britanijos ir JAV sutartimi bandyta susitarti dėl būsimo Panamos kanalo ir visos Centrinės Amerikos neutralumo. Sutartis galiojo neilgai, nes šalys skirtingai ją traktavo, jų nesutarimais naudojosi Prancūzija ir Kolumbija. 1901 m. pasirašydama naują sutartį Didžioji Britanija pripažino išimtinę JAV teisę kasti ir valdyti kanalą.
1920 m. San Remo mieste Italijoje prasidėjo Antantės valstybių pasitarimas dėl Tautų Sąjungos mandatų valdyti buvusias Osmanų imperijos valdas. Didžioji Britanija gavo mandatą valdyti Palestiną ir Iraką, Prancūzija – Siriją ir Libaną.
1943 m. prasidėjo Varšuvos geto sukilimas. Jis kilo vokiečiams pradėjus likviduoti getą – apie 60 tūkst. žmonių planuota išvežti į mirties stovyklas. Sukilėliai kovojo beveik mėnesį, visi žuvo, naciai nužudė dar apie 7000 geto gyventojų, apie 6000 sudegė gyvi.
1971 m. paleista pirmoji SSRS orbitinė stotis „Saliut 1“. Iki 1982 ųjų paleistos 7 šios serijos stotys. Kosmonautų įgulos pamainomis joje atlikdavo įvairius mokslinius tyrimus, ekipažus sudarydavo po 2–3 žmones. „Saliut 6“ 1977–1982 m. dirbo net 16 įgulų, viena jų stotyje išbuvo 435 paras.
2005 m. vakare naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu išrinktas vokietis kardinolas Josephas Ratzingeris. Jis tapo popiežiumi Benediktu XVI.
Gimė
1772 m. – anglų ekonomistas, klasikinės politinės ekonomijos vienas pradininkų Davidas Ricardo. Teigė, kad gamybos ekonominiai dėsniai yra natūralūs ir amžini. Mirė 1823 m.
1940 m. – kompozitorius Mikalojus Novikas.
1958 m. – aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Mirė 2013 m.
Mirė
1553 m. – prancūzų rašytojas humanistas, romano „Pantagriuelis“ autorius François Rabelais (apie 60–70 m., tiksli gimimo data nežinoma). Pagrindinis šio romano veikėjas Pantagriuelis vadovaujasi paprasta gyvenimo išmintimi – svarbiausia gyventi ramybėje, būti sveikam, visada skaniai valgyti ir godžiai gerti.
1560 m. – vokiečių evangelikų teologas, Bažnyčios reformatorius Philippas Melanchthonas (63 m.). Parašė svarbiausią evangelikų liuteronų tikėjimo dokumentą „Augsburgo išpažinimą“. Remdamasis Erazmo Roterdamiečio humanistinėmis idėjomis sukūrė universitetų reformos programą.
1588 m. – vienas žymiausių XVI a. Italijos dailininkų Paolo Veronese (60 m.). Turėjo daug mokinių, padarė didelę įtaką dailės raidai. Svarbiausi jo kūriniai yra Venecijoje.
1824 m. – poetas, žymiausias anglų romantikas George’as Byronas (36 m.).
1882 m. – anglų gamtininkas, evoliucijos teorijos kūrėjas Charlesas Robertas Darwinas (73 m.).
1906 m. – prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas Pierre’as Curie (46 m.). Aptiko radioaktyvumą, tyrė radioaktyviąją spinduliuotę.
1967 m. – Vakarų Vokietijos valstybės veikėjas Konradas Adenaueris (91 m.).
