Tad žmonėms artimojo netektis šiomis dienomis – ne tik skausmas, bet ir didžiulis rūpestis, kaip deramai jį išlydėti. Apie tai „Žemaičiui“ pasakojo neseniai artimą giminaitę palaidoję plungiškiai.
Mišias užsakyti galima, dalyvauti – ne
Garbaus amžiaus giminaitės netekę plungiškiai pasakojo, jog apie laidotuves per karantiną žinojo tik tiek, kad jose gali dalyvauti vos keli artimieji. Nežinodami, kaip elgtis, žmonės pirmiausia kreipėsi į vieną iš Plungės dvasininkų. Šis išaiškino, kad šventas Mišias už mirusiuosius jie aukoja, tik jose negalima niekam dalyvauti. Neva taip prisakė rajono meras Audrius Klišonis.
Plungiškiai prisiminė girdėję, kad prieš jų giminaitę Plungėje laidojant kitą žmogų jo artimiesiems buvo leista dalyvauti bažnyčioje vykusiose Mišiose. Bet esą būtent po šio atvejo mūsų miesto dvasininkija ir sulaukė mero skambučio su griežtu draudimu taip elgtis.
Išsigandę galimų nesklandumų, Mišias už velionę plungiškiai nutarė užsakyti Kretingos šventovėje. Tiesa, ir čia neleista niekam atvykti į bažnyčią. Ir duobės pašventinti pasikvietė kitą, ne mūsiškį kunigą, nes supratę, jog niekas iš mūsų dvasininkų nebūtų to ėmesis.
Klebonas liko nemaloniai nustebęs
Kaip karantinas pakeitė laidotuvių tradicijas, „Žemaitis“ klausė Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono dekano Vytauto Gedvainio. Dvasininkas neneigė, jog mirusiojo išlydėjimas šiuo metu – išties kitoks, bet patikino, kad laidotuvės nevyksta nei be maldos bažnyčioje, nei be atsisveikinimo kapinėse, pašventinant duobę, pasimeldžiant už mirusį žmogų.
V. Gedvainis pasakojo, jog ir šventos Mišios už mirusįjį nėra uždraustos nei Plungėje, nei kitur Lietuvoje. Kunigas esą mirusįjį palydi ir į kapus.
Dvasininkui papasakojome apie giminaitę laidojusių mūsų miesto gyventojų patirtį. Išgirdęs, kad plungiškė į Amžinąjį gyvenimą išlydėta ne mūsiškių kunigų, V. Gedvainis liko labai nepatenkintas. Sakė nesuprantantis, kodėl nesitarta su vietiniais dvasininkais. Klebonas tikino, kad nė vienas nebūtų galėjęs atsisakyti aukoti Mišias, ir primygtinai reikalavo pasakyti, kas tie žmonės, kuriems kilo nesklandumų.
„Plungėje dirba keturi kunigai, todėl jokių problemų laidojant mūsų parapijiečius tikrai nekyla, – patikino V. Gedvainis. – Gal jūs kalbate apie kitą parapiją, o gal apskritai išgalvojote šią situaciją? Mes stengiamės dėl kiekvieno. Kiek įmanoma, prisitaikome prie prašomo laiko.
Net jei prieš dešimt minučių praneštų apie būtinybę palaidoti mirusįjį, kuris nors iš mūsų tikrai išskubėtų į nurodytą vietą. Jokių nesklandumų išlydint velionį nėra. Vienintelė bėda – ribotas laidotuvių dalyvių skaičius. Mirusiojo giminaičiai gali ateiti pasimelsti net į bažnyčią, o likusieji kviečiami stebėti šventas Mišias internetu.“
Bažnyčia atvira tikintiesiems
Klebonas apgailestavo, kad žmonėms vis dar kyla klausimų dėl laidojimo tvarkos, nors visur esą apstu informacijos. Anot jo, bažnyčia visais laikais buvo atvira tikintiesiems. Net ir šiuo sudėtingu metu žmonėms neuždrausta užeiti į šventovę ir joje pasimelsti. Žinoma, negalima į ją traukti būriais. Bet pavieniai tikintieji gali užeiti.
Tiesa, V. Gedvainis pažymėjo, kad Plungės šventovės durys nėra atviros visą dieną. Atverti širdis maldai plungiškiai gali ryte (7–9 val.) ir vakare (17–19 val.).
„Mūsų bažnyčioje – 900 vietų. Tai pagalvokite, kiek maždaug tikinčiųjų gali užeiti bei susėsti net ir dešimties metrų atstumu. Ir šio reikalavimo žmonės tikrai laikosi. Pavieniai plungiškiai taip išsibarsto po bažnyčią, kad net neįmanoma jų pastebėti“, – kalbėjo klebonas.
