Daugiau kaip penkis mėnesius Lietuvoje su apykoja gyvenanti Neringa Venckienė skundžiasi prasta finansine padėtimi ir teigia neturinti lėšų pragyvenimui.
Neseniai jai sužibo viltis atgauti per krizę nurėžto atlyginimo dalį iš Kauno apygardos teismo, tačiau ši viltis užgeso vos apie pinigus sužinojo valstybinį kaltinimą buvusios teisėjos byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis.
Prokuroras kreipėsi į N.Venckienės baudžiamąją bylą nagrinėjantį Panevėžio apygardos teismą ir paprašė vis dar Kauno apygardos teismo žinioje esantiems N.Venckienės eurams taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
D.Jakučio teigimu, nors pinigai nėra dideli, N.Venckienei Kauno apygardos teismas turėjo išmokėti 2341 eurą ir 97 centus, tačiau kadangi buvusi teisėja neturi nei pinigų, nei nekilnojamojo turto, jie padėtų padengti bent dalį nukentėjusiųjų civilinio ieškinių, jei teismas buvusią teisėją pripažintų kalta.
Vien Laimutė Stankūnaitė ir jos šešiolikametė dukra šioje byloje N.Venckienei yra pareiškusios 70 tūkstančių eurų ieškinį. Po porą tūkstančių iš buvusios teisėjos taip pat bando prisiteisti antstolė Sonata Vaicekauskienė ir policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas, kuriam 2012 metų gegužės 17-osios rytą N.Venckienė kumščiu trenkė į veidą.
Prokuroro prašymą areštuoti pinigus gavęs teismas apie tai informavo tiek pačią teisiamąją, tiek jos advokatą Danių Svirinavičių, tačiau iki nurodyto laiko atsiliepimų iš jų nesulaukė, todėl D.Jakučio prašymą tenkino visiškai – šešiems mėnesiams apribojo N.Venckienės teises naudotis jai priklausančiais pinigais.
Po šio sprendimo bėglė atsibudo ir parašė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Jame ji Panevėžio apygardos teismo nutartį vadina neteisėta ir prašo leisti jai naudotis pinigais, kuriuos ji sąžiningai uždirbo.
Atgauti savo pinigus iš Kauno apygardos teismo į JAV pasprukusi bėglė bandė dar 2015 metais.
Kai iš Lietuvos atsivežti pinigai baigėsi, senukų slaugytoja Čikagoje dirbusi N.Venckienė atsiminė savo buvusią darbovietę ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama priteisti jai per krizę sumažintą ir neišmokėtą atlyginimo dalį.
Tąkart ji teismui buvo nurodžiusi, kad kad nuo 2009 metų sausio 1 dienos iki 2012 metų liepos 2 dienos Kauno apygardos teismas jai esą liko skolingas 15 tūkstančių 516 eurų.
Bėglė reikalavo jai išmokėti šią sumą su palūkanomis, tačiau skundą išnagrinėjęs teismas buvusiai kolegei pareiškė, kad ji kreipėsi ne tuo adresu, nes įstatymuose aiškiai nurodoma, kad kompensacijas apskaičiuoja ir jas išmoka darbdaviai, o ne teismai.
Tuo pačiu metu N.Venckienė į teismą buvo padavusi ir Seimą. Skunde ji teigė, kad Parlamentas jai liko skolingas 29 tūkstančius 916 eurų.
Ši suma, pasak bėglės, susidarė nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio 19 dienos, kai ji oficialiai vis dar buvo Seimo narė, nors darbo vietoje nesirodė.
Dėl šio N.Venckienės reikalavimo teismas prašė Konstitucinio teismo išaiškinimo. Jo atsakymas buvo griežtas – už pravaikštas atlyginimas nepriklauso.
