Už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš antradienio darbotvarkės, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 41, susilaikė 7 parlamentarai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė valstietė Agnė Širinskienė siūlė kolegoms patobulinti projektą, kad jis „neatrodytų kaip rezoliucija ar deklaracija, bet kaip normalus teisinis tekstas.“
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas mano, kad jeigu buvo abejonių dėl teksto, dėl leksikos, tam pataisyti būta laiko. Todėl jeigu Seimas nesiims S. Rudėnaitės atleidimo klausimo, jis pažadėjo kreiptis į Europos Komisiją, nes tai, kas „įvyko Lenkijoje, neturėtų pasikartoti Lietuvoje.“
Tuo tarpu Seimo narys Rimantas Jonas Dagys siūlė kreiptis netgi į Kalėdų Senelį Laplandijoje, nes nėra girdėjęs nei vienoje demokratinėje valstybėje, kad slapto balsavimo rezultatus kas nors galėtų paneigti.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas norėjo pristatyti etikos sargų išvadas dėl teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo, nes „Seimas turėtų savo klaidas taisyti pakankamai greitai“. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad išvados jau yra išsiųstos Seimo nariams ir jie galėjo susipažinti.
Balandžio 24 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Etikos sargų nuomone, šis Seimo priimtas nutarimas nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.
ELTA primena, kad antradienį Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras ketino pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Tokį nutarimo projektą parengę Seimo TS-LKD frakcijos nariai S. Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“, – sakoma nutarimo projekte.
Šių metų balandžio 21 d. Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
