Viduramžių tradicijos ir pagarba savo aplinkai bei paveldui, darniai derantys su XXI amžiaus vertybėmis ir inovacijomis. Gimtadienio epicentru tapsiantis Kauno pilies amfiteatras ir gausybė renginių, tarsi tankios voratinklio gijos nusidrieksiančių per visą senamiestį. O kur dar galingos prekybininkų ordos, garsių Lietuvos ir pasaulio atlikėjų koncertai, riterių turnyrai.
Tokia turėjo būti šių metų gegužės 22–24 dienomis švenčiamo Kauno gimtadienio šventė.
Tačiau visa tai teks pamiršti. Šalyje tebesitęsiant karantinui numatyti šventiniai renginiai mieste nevyks. Dalis nuotaikingos programos nukelta į kitų metų šventę.
Tačiau kauniečiai miesto gimtadienio neturėtų pamiršti. Gegužės 20-ąją žmonės raginami iškelti miesto vėliavas, pasveikinti vieni kitus, o svarbius Kauno įvykius, kauniečių pasiekimus stebėti virtualioje erdvėje.
Planavo daugiau pramogų
Ketvirtus metus iš eilės Kauno gimtadienio šventės rengėja turėjo būti koncertų ir renginių organizavimo įmonė „Meduza Concert“.
Jos vadovas Remigijus Knabikas tikino, kad šiųmetė šventė buvo suplanuota gerokai didesnė nei ankstesniais metais.
Pasaulį sukaustęs koronavirusas koreguoja planus – masiškai atšaukiami renginiai
Pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas miesto gimtadieniu buvo ypač didelis. Kauniečiai šeimomis ir su bičiulių kompanijomis aktyviai lankėsi visas 3 dienas trukusioje šventėje.
Netrūko įvairių iniciatyvų, prekybininkų, į renginį būdavo prisikviečiama ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje žinomų atlikėjų. Todėl šiųmetei šventei buvo iškelti dar didesni tikslai, planuoti platesni užmojai. Tačiau visko teko atsisakyti.
„Iš pradžių svarstėme šventę nukelti į šių metų vasaros pabaigą, tačiau dėl susiklosčiusios padėties, rėmėjų ir sunkiai prognozuojamo lankytojų srauto ji perkelta į kitus metus“, – kalbėjo R.Knabikas.
Koncertus nukels į ateitį
Šios šventės programoje buvo numatyta gerokai daugiau nei pernai instaliacijų, žiūrovų turėjo laukti keliskart didesni fontanai nei tie, kuriais jie prie Vyčio skulptūros žavėjosi praėjusiais metais.
Koncertinėje programoje buvo numatyti grupės „Smokie“, atlikėjo Marijono Mikutavičiaus, pianisto, kompozitoriaus ir dainininko Roberto Wellso ir kitų garsenybių koncertai.
Iki kovo pradžios paraiškas prekiauti buvo padavę per pustrečio šimto prekybininkų. Tikėtasi, kad jų iki gegužės trečiojo savaitgalio turėjo būti apie pusę tūkstančio.
M.Patašiaus nuotr.
R.Knabiko teigimu, šiųmetės šventės scenarijus, suplanuoti renginiai ir koncertai bus perkelti į kitų metų šventę. Jeigu dalis dalyvių ar atlikėjų atsisakys dalyvauti, bus ieškoma, kuo juos pakeisti.
Tinkamas metas švęsti
Kauno gimtadienio šventimo idėją iškėlęs Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius sakė, kad šįmet šią šventę švęsime 22-ąjį kartą.
Jis priminė, kad pirmą kartą Kauno gimtadienio šventė buvo surengta 1999 metais. Tam buvo parinkta gegužės 20 diena.
„Tikrasis Kauno gimtadienis yra vasarį, kai 1408-aisiais miestui buvo suteikta Magdeburgo savivaldos teisė. Tai buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo kauniečiams suteikta privilegija. Tačiau gimtadienio švęsti žiemą nesinorėjo, todėl kartu su istorikais ieškojome kitos datos.
Paaiškėjo, kad 1463 metų gegužės 20-ąją karalius Kazimieras Jogailaitis Kaunui suteikė privilegiją – Magdeburgo teises, nes anksčiau suteiktos teisės dokumentai buvo sudegę per gaisrą. Gegužė – labai tinkamas laikas švęsti“, – Kauno gimtadienio datos parinkimo detales prisiminė K.Ignatavičius.
2007 metais Kaune pradėtos organizuoti ir Hanzos dienos. Ši su viduramžių pirklių sąjunga siejama šventė, vykdavusi rudens pradžioje, tapo labai populiari. Dėl savitumo ją kauniečiai pamėgo labiau nei metai iš metų besikartojančias Kauno dienas, nes joms vis labiau stigo originalumo.
2011 metais Kaunas turėjo surengti tarptautines Hanzos dienas. Dėl to, kad dvi didelės šventės buvo per didelė našta Kauno biudžetui, buvo nuspręsta jas sujungti.
Siūlė įsimylėti iš naujo
„Per šį laikotarpį šventė keitė pavadinimus ir renginių akcentus. Ne vienus metus Kauno dienų pavadinimas buvo net išnykęs, nes labiau buvo linkstama miesto istoriją sieti su viduramžių Hanzos pirklių kontoros laikotarpiu.
Pernai ratas apsisuko. Renginių ciklas vėl pavadintas tiesiog Kauno gimtadieniu. Šventės rengėjai nusprendė akcentuoti ne tik viduramžių, bet ir laikinosios sostinės laikus, kartu nepamiršti ir šiuolaikinio Kauno. Šie akcentai svarbūs turėjo būti ir šįmet“, – kalbėjo K.Ignatavičius.
Nors šįmet tokios šventės, kokią miestiečiai buvo įpratę matyti, nebus, ceremonimeistro teigimu, visiškai pamiršti datą ir atsisakyti tradicijos nevalia.
Kauniečiai gegužės 20-ąją raginami iškelti Kauno vėliavą. Jie taip pat turėtų telefonu, virtualioje erdvėje ar gyvai pasveikinti vieni kitus su Kaunui svarbia švente. O švęsti galima ir namuose ar savo kieme.
Susiję straipsniai
Labiausiai, ko linkėjo K.Ignatavičius, tai įsimylėti savo miestą iš naujo arba mylėti jį dar labiau.
„Siūlau įvertinti, koks jis gražus, žalias, žydintis, augantis ir kartu išsaugantis šimtametes viduramžių tradicijas, laikinosios sostinės palikimą.
Kauno gimtadienis šįmet keliasi į virtualią erdvę. Joje bus galimybė prisiminti Kauno istoriją, ženklus, žmones, svarbius įvykius, paklausyti dainų ir eilių, skirtų Kaunui, pasidomėti kauniečių pasiekimais, kurie vertinami mieste, Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – kalbėjo ceremonimeistras.