Neseniai paviešintas su korupcija turinčių kovoti pareigūnų susirašinėjimas žadą atėmė ne vienam, bet Ž.Bartkus pareiškė savo pavaldiniams neturįs jokių priekaištų.
Komentuodamas baigtą vidinį tyrimą STT direktorius praėjusią savaitę tikino, kad pareigūnų veiksmai įstatymų nepažeidė, tiesa, užsiminė, jog pamoką žada išmokti.
Tokia reakcija į skandalingą daug galių turinčių pavaldinių elgesį suglumino politikus.
Ne vienas jų įsitikinęs, kad už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikoma STT turėtų pripažinti akivaizdžias klaidas ir dėl jų atgailauti.
Byloje – netikėtas posūkis
Kodėl Ž.Bartkus neatsiribojo nuo STT mundurą sutepusių pareigūnų, o priešingai, užuot atsiprašęs, suskubo aklai juos ginti?
„Lietuvos ryto“ kalbinti parlamentarai neatmetė, kad tam galėjo būti rimta priežastis – baimė atskleisti daug didesnes šios tarnybos piktžaizdes. Jos į paviršių ėmė lįsti įvykus netikėtam klampios Nacionalinio kraujo centro bylos posūkiui, kai STT vadovo bei tyrėjų šantažu buvo apkaltinti trys žinomi advokatai.
Pastarieji buvo sulaikyti, kai pranešė apie įtartinus STT pareigūnų veiksmus – šios tarnybos Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko ir žvalgybininko Renato Martišiaus susirašinėjimą.
Iš žinučių matyt: pareigūnai apie bylos eigą galėjo informuoti įtariamųjų konkurentus.
Taip pat kilo įtarimų, ar nebuvo daroma įtaka teisėjams, kurie sprendė dėl sankcijų.
Užpernai teismas leido suimti tuometę Nacionalinio kraujo centro direktorę Joaną Bikulčienę ir verslininką Antaną Petrošių. J.Bikulčienei buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba – moteris esą siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos rinką Lietuvoje, tačiau byla vis dar nėra perduota teismui.
Viceministrė uoliai triūsė
Bet politikams susirūpinimą kelia kita į viešumą išlindusi, bet su minėta byla tiesiogiai nesusijusi istorija. Tai R.Martišiaus bendravimas su socialinės apsaugos ir darbo viceministre Egle Radišauskiene.
Iš paviešinto jų susirašinėjimo matyti, kad aukšta valdininkė vertėsi per galvą spręsdama STT pareigūno prašymą pagelbėti jo viršininko R.Žilinsko bičiuliui, kuriam kilo problemų dėl užsieniečių įdarbinimo.
Verslininkas pavėlavo pateikti prašymą leidimams gauti, todėl R.Martišius kreipėsi pagalbos į pažįstamą viceministrę, ir problema buvo žaibiškai išspręsta.
Po R.Martišiaus pokalbio su E.Radišauskiene pareigūnas R.Žilinską netrukus informavo, kad problemų verslininkui neturėtų kilti: „Viskas, manau, bus OK. Ryt nuvažiuos, sutvarkys. Kuruoja asmeniškai.“
Šis paviešintas susirašinėjimas atskleidė, kad viceministrė buvo pasišovusi pati palydėti verslininką į Užimtumo tarnybą: „Tai jeigu pirmadienį bus Inga, galėsim kartu nuvykti su tuo žmogum.“
Pašnekovų minima Inga yra buvusi Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Inga Balnanosienė.
„Viskas, pakalbėjau su Inga Balnanosiene, ji pasuks jam“, – žadėjo viceministrė.
Aiškino, kad viskas teisėta
Beje, I.Balnanosienė šių metų balandį laimėjo konkursą vadovauti Užimtumo tarnybai. O tuo metu E.Radišauskienei iškilo grėsmė netekti viceministro kėdės.
Kilus skandalui dėl paviešinto jos susirašinėjimo su R.Martišiumi E.Radišauskienė iš pradžių bandė apsimesti, kad tokio asmens net nepažįsta.
Tiesa, vėliau ši viceministrė vis dėlto sukaupė drąsos ir pripažino, kad STT pareigūnas nėra atsitiktinis interesantas, bet geriausios jos draugės sesers vyras.
Vis dėlto E.Radišauskienė aiškino, kad nieko neteisėta nedariusi ir esą nuoširdžiai, o ne biurokratiškai stengiasi pagelbėti visiems, kurie į ją kreipiasi: „Mano nuomone, toks siūlymas yra visiškai normalus, įprastas ir net pageidautinas. Jei tik galiu pagal savo kompetenciją, visada padedu.“
Įsivėlė į šešėlines schemas
Teisės aktai numato, kad prašymą pratęsti leidimą dirbti užsieniečiai privalo pateikti likus dviem mėnesiams iki jiems baigiantis.
Kokią išeitį surado viceministrė? Pavėlavusiam verslininkui ji pasiūlė kreiptis į tuometę Darbo biržą, kad būtų panaikintas anksčiau duotas leidimas, ir tada prašymą lyg niekur nieko parašyti iš naujo.
Jeigu toks būdas spręsti užsieniečių įdarbinimo problemas yra teisėtas, kodėl Užimtumo tarnybos veiklą kuruojanti valdininkė nesiūlė jų spręsti iš esmės?
Kodėl E.Radišauskienė nesiekė pašalinti tariamų biurokratinių kliūčių, o dėl konkrečių verslininkų šokdino pavaldinius? Ar pastarieji vėliau ne be viceministrės pagalbos sėkmingai pakilo karjeros laiptais?
Tai tik keli klausimai, kilę politikams pamačius į advokatų rankas patekusį E.Radišauskienės, R.Martišiaus ir R.Žilinsko susirašinėjimą, kurio autentiškumas nebuvo paneigtas.
Anot buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako, šis susirašinėjimas parodo, kad viceministrė ir STT pareigūnai galėjo būti įsivėlę į šešėlines nelegalias tarpininkavimo schemas.
Seimo komitetas tai bandė narplioti užpernai. Tuomet STT atliko antikorupcijos analizę ir tokių tarpininkų veiklą migracijos procesuose įvardijo kaip neskaidrią.
Pareigūnai matė, kad Lietuvoje egzistuoja šešėlinė migracijos paslaugų rinka: vizų, leidimų dirbti ir gyventi išdavimą apraizgiusi korupcija, o nelegalų dokumentų tvarkymą aplipę daug tarpininkų.
Pastarieji iš savo nelegalios veiklos krovėsi milijonus, o valstybė dėl to patyrė dar ir didelę reputacinę žalą.
Be to, anot V.Bako, dėl tarpininkų veiklos valstybė buvo nepajėgi kontroliuoti migracijos politikos – leidimus gyventi Lietuvoje gaudavo ir Rusijos organizuoto nusikalstamumo pasaulio šulai ar su teroristais siejami asmenys.
„STT turėtų kelti bylas tokiems nelegaliems tarpininkams, bet iš paviešinto susirašinėjimo matyti, kad aukšti ministerijos ir slaptosios tarnybos pareigūnai patys veliasi į šešėlines nelegalias tarpininkavimo schemas.
Aš labai vertinu STT pastarųjų metų pastangas kovojant su šiuo šešėliu, bet situacija, susijusi su kai kurių jos pareigūnų tarpininkavimu, šios tarnybos nepuošia“, – kalbėjo politikas.
V.Bakas skeptiškai vertino ir E.Radišauskienės išvedžiojimus, esą nieko neteisėta ji nedarė.
Anot buvusio komiteto pirmininko, valstybės institucijos turi veikti taip, kad žmonės viešąsias paslaugas galėtų gauti legaliai ir skaidriai, taip, kad nereikėtų ieškoti tarpininkų ar užtarėjų.
Sunku pripažinti klaidas
Tačiau kodėl pavaldinių galimai peržengtų ribų nepastebi STT vadovas Ž.Bartkus? Ar jam neturėtų rūpėti, kad pareigūnai persekiotų nelegalius tarpininkus, o ne patys jais taptų?
V.Bakas įsitikinęs, kad tiek STT direktorius, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis privalėtų pasiaiškinti ir išsklaidyti abejones, kilusias dėl pavaldinių veiksmų.
„Klaidas labai sunku pripažinti – aišku, tai yra dėmė ir tokiai institucijai kaip STT ją sunku pripažinti. Bet reikia tai padaryti“, – dėl netinkamos Ž.Bartkaus reakcijos stebėjosi Seimo narys.
Dar labiau parlamentarą stebino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės laikysena: „Akivaizdu, kad tos biurokratinės kliūtys sukuria terpę tarpininkams užsiimti nelegalia veikla.
Keista, jog už tų kliūčių pašalinimą atsakinga viceministrė jas mato, padeda apeiti ir dar giriasi, kad yra nepopierinė valdininkė.“
Mato nusikaltimo požymių
Seimo Antikorupcijos komisijos narys Julius Sabatauskas irgi mano, kad STT direktorius turėtų atgailauti, o ne dangstyti paslydusius pavaldinius.
Politiką labiausiai stebina, kad atliktame vidaus tyrime nė žodžiu neužsiminta apie STT pareigūnų tarpusavio santykius, kokius nurodymus R.Žilinskas duoda R.Martišiui: „Iš karto kyla klausimas, ar tai normali praktika ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijai, kurios pagrindinis tikslas tirti korupcinio pobūdžio nusikaltimus.“
J.Sabatauskas įsitikinęs, kad STT pareigūnai negali tarpininkauti privačios įmonės interesams, nesvarbu, ar jie yra teisėti, ar ne: „Mokesčių mokėtojai šią tarnybą išlaiko ne tam, kad jos pareigūnai užsiimtų tarpininkavimu ar atsiskaitinėtų verslo įmonei. Kyla klausimas, ar šitokie žmonės gali dirbti tokiose institucijose.“
Tuo metu, politiko tvirtinimu, iš Ž.Bartkaus paaiškinimų susidaro įspūdis, kad jam tai normali ir įprasta praktika.
„Bet kaip galima sakyti, kad viskas teisėta, kai pareigūnai, kuriems mokame už nusikaltimų atskleidimą ir jų prevenciją, užsiima privačių interesų tenkinimu, kuris, beje, turi piktnaudžiavimo tarnyba požymių?
Negi manoma, jog visuomenė kvaila ir nesupranta, kad toks tarpininkavimas nevyksta „už gražias akis“? Taip nebūna“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Didelę nuostabą Seimo nariui kelia ir viceministrės vaidmuo.
Politikas stebėjosi, kad jaunas ir aukštas pareigas einantis žmogus turi tokią trumpą atmintį: „Gerai nors tiek, kad bent vėliau E.Radišauskienė pasitaisė ir prisiminė, kas tas R.Martišius.“
Parlamentaras netiki ir viceministrės pasiaiškinimais, kad ji esą panašiai elgiasi su visais interesantais. „Paviešintas susirašinėjimas rodo, kad atsakymai buvo pateikiami žaibiškai. Būtų naivu patikėti, kad ji taip rūpinasi visais.“
Gynyba pasiteisina ne visada
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė taip pat pripažino, kad ažiotažą sukėlusi istorija kelia ypač daug klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti nedelsiant.
Anot opozicijos atstovės, dabartinė STT direktoriaus reakcija yra nepakankama, nes maža pasakyti, kad viskas yra gerai.
Parlamentarė kritikavo vis dar paplitusį požiūrį, kad „geras“ vadovas privalo ginti savo pavaldinius ir negeroves aiškintis viduje: „Be abejo, žvalgybos, specialiųjų tarnybų darbas turi savo specifiką.
Kaip tik dėl to vadovas turi suvokti, kad visuomenė itin jautriai reaguoja į bet kokius įtarimus dėl šių tarnybų pareigūnų netinkamų veiksmų.
Kuo tarnyba turi daugiau galių apriboti kitų asmenų laisves ir kištis į žmonių privatų gyvenimą, tuo aukštesni skaidrumo, etikos ir profesionalumo standartai keliami jos pareigūnams, tuo daugiau atviro dialogo su visuomene reikia. Todėl lakoniška uždara gynyba nėra priimtinas kelias demokratinėje visuomenėje.“
Šiai politikei antrino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas: „Skaidrumas, nepriekaištinga reputacija ir profesionalumas – kertiniai kriterijai, kurie privalo būti taikomi visoms jėgos struktūrų tarnyboms, ir STT nėra išimtis. Šiuo atveju pasigedau aiškesnių STT vadovo atsakymų ir principingesnio pareigūnų elgesio vertinimo.“
Dėl tarnybos misijos – skirtingos nuomonės
STT supurtęs naujas skandalas vėl atgaivino diskusijas, ar nereikėtų atsisakyti šios tarnybos. Tokį siūlymą neseniai pateikė buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis. Jis „Lietuvos rytui“ teigė, kad STT savo misiją jau atliko, o jos funkcijas toliau galėtų atlikti policija.
„Gerbiu J.Jurgelį, bet jis turbūt pajuokavo“, – išgirdęs klausimą apie STT naikinimą taip sureagavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Dainius Gaižauskas, bet nesileido į kalbas apie šią tarnybą purtantį naują skandalą.
V.Bakas irgi mano, kad apie STT naikinimą kalbėti per anksti, bet pripažino, jog visuomenė per į Seimą išrinktus savo atstovus per menkai ją kontroliuoja.
D.Šakalienė siūlymus atsisakyti STT taip pat vertino neigiamai – esą problemos, su kuriomis susiduria tarnyba, neturi tapti politinio susidorojimo pretekstu.
Tuo metu J.Sabatauskas įsitikinęs, kad policija jau turi pakankamai aukšto lygio profesionalų, kurie galėtų ir gebėtų imtis korupcinių nusikaltimų tyrimo. Anot politiko, su korupcija kovojančios tarnybos svarbios valstybėms, kurios žengia pirmuosius žingsnius, o Lietuva jau išaugo vaikiškus marškinėlius ir galėtų eiti kitų Europos šalių keliu, kur tokių tarnybų nėra, o korupcinius nusikaltimus tiria policija.
