Seimas balandžio pabaigoje nutarė, kad dėl karantino ir tris mėnesius po jo atšauktus renginius jų organizatoriai gali perkelti į vėlesnį laiką arba žmonėms turi būti pasiūlyti kuponai į kitus renginius.
Teisingumo ir Kultūros ministerijų parengtas įstatymo projektas numato, kad jei žmogus per metus taip ir nepanaudotų gauto kupono, jam už bilietą turi būti grąžinti pinigai.
Lietuvoje paskelbus karantiną ir atšaukus kultūros bei sporto renginius žmonės negalėjo panaudoti maždaug 300 tūkst. jau įsigytų bilietų.
Specialus įstatymas galios tik tais atvejais, jei bilietai buvo nusipirkti iki kovo 15 dienos.
Įžvelgė daug grėsmių
Panašios išimties anksčiau tikėjosi ir kelionių organizatoriai, dėl pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos irgi negalėję įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
Bet G.Nausėda su jais pasielgė kitaip.
Seimo priimtas Turizmo įstatymo pataisas, numačiusias galimybę už neįvykusią kelionę atsiskaityti per pusmetį, prezidentas anksčiau vetavo aiškindamas, kad verslo prisiimta rizika netgi ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama ant vartotojų pečių.
Šalies vadovas tuomet pareiškė, kad tokia pataisa gali pažeisti silpnesniosios sutarties pusės interesus.
Anot G.Nausėdos, siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrina tinkamos vartotojų teisių apsaugos, gali prieštarauti Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei.
Nepaisant kelionių organizatorių nuogąstavimų dėl jiems gresiančio bankroto, Seimas balandžio pabaigoje pritarė prezidento veto ir paliko galioti ankstesnę tvarką, kai pinigai už neįvykusią kelionę turi būti grąžinami per 14 dienų.
Tik laikinas sprendimas
Kodėl kultūros renginių organizatoriams prezidentą pavyko sugraudinti, o kelionių rengėjams ne?
Ar G.Nausėda visiems teisingas vienodai, ar šiuo atveju netaikomi dvejopi standartai?
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis „Lietuvos rytui“ aiškino, kad įstatymo dėl renginių pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su karantino režimu ir jo pasekmėmis, kurias patiria ir vartotojas, ir organizatorius.
„Tai yra laikinas sprendimas, kuriuo siekiama subalansuoti abiejų šalių praradimų ir galimų neigiamų pasekmių kompensavimą. Jis leis išlaikyti veiklą didelei daliai kultūros ir kitus renginius organizuojančių įmonių, priimtas įstatymas joms nustato ir konkrečias pareigas, kurias jos pačios turi įvykdyti.
Tuo metu kelionių veiklą reguliuojantys teisės aktai buvo keičiami nesiejant jų vien su karantinu, pokyčiai būtų galioję nuolat“, – aiškino A.Bubnelis.
Neturi aiškaus orientyro
Vis dėlto kai kurie politologai mano, kad šalies vadovas vėl pademonstravo nenuoseklumą. Jų manymu, G.Nausėda blaškosi, nes vis dar neturi aiškaus vertybinio orientyro.
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto direktorius Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentas ir jo komanda yra pernelyg paskendę smulkmenose.
„Prezidentui nepavyksta pakilti į aukštesnį strateginį lygį ir matyti bent kiek toliau į priekį. Matome, kad prezidentas vis įsitraukia į jam primestus valdančiųjų žaidimus.
Tokiam elgesiui gali turėti įtakos ir kylantys Vyriausybės reitingai. Gali būti, kad G.Nausėda nežino, ką daryti, arba tiesiog nori pasinaudoti dabar Vyriausybę lydinčia sėkme“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Tiesa, politikos eksperto nuomone, būtų daug blogiau, jei šalies vadovas pasiduotų kokiai nors suinteresuotų grupių įtakai, o tokių įtarimų irgi kyla: „Bet vis dar esu optimistas ir manau, kad tokie sprendimai atsiranda labiau iš strateginio nesusitupėjimo nei dėl kokio nors neteisėto poveikio.“
Mato skirtingas situacijas
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius nemano, kad prezidentas šiuo atveju taiko dvejopus standartus ar pažeidžia lygiateisiškumo principus.
Politologo nuomone, tai – skirtingos situacijos, ir G.Nausėda turbūt negalėjo joms taikyti tų pačių argumentų, nes tarp dviejų paslaugų yra didžiulis skirtumas.
„Vienu atveju kalbama apie paprastus renginius, į kuriuos nėra sudėtinga bet kada nueiti.
Tuo metu užsienio kelionės yra daug sudėtingesnis ir brangesnis dalykas, kurį reikia planuoti iš anksto. Po ilgesnio laiko žmogus gali jau nebesiryžti niekur keliauti ir patirti didelių nuostolių“, – svarstė K.Girnius.
