Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Briuselyje vykstančiose Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl Vilniaus pateiktas pirmasis sutarties projekto variantas, parengtas Belgijos užsienio reikalų ministro Paulio Hymanso. Projektas numatė Lietuvos teritoriją suskirstyti į 2 lygiateisius kantonus – Kauno ir Vilniaus, šiame garantuojant Lenkijos įtaką. Tai reiškė faktiškai abiejų valstybių federaciją ir Lietuvos pajungimą Lenkijai. Lietuvos delegacijai buvo siūloma projektą priimti kaip derybų pagrindą. Šalims nesutarus birželio pradžioje derybos nutrūko, vėl atnaujintos rugsėjį.
1952 m. Adolfui Ramanauskui-Vanagui išsiųstas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos Prezidiumo raštas su siūlymu užimti Prezidiumo pirmininko pareigas Juozui Žemaičiui dėl ligos atsisakius šių pareigų.
1992 m. priimtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos statutas. Vatikanui jį patvirtinus įsteigtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas ir Nuolatinė taryba.
1995 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir premjeras Adolfas Šleževičius kartu su Latvijos prezidentu Gunčiu Ulmaniu ir jo atstovais, pakviestais medžioklei miškuose ties Maišiagala, pasirašė memorandumą dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje. Šiuo dokumentu buvo aptarta, kaip dvi kaimynės pasidalys povandeninį šelfą Baltijos jūroje su galimais naftos ištekliais. Apie susitarimus nebuvo informuota nei Užsienio reikalų ministerija, nei derybų su Latvija delegacija. Žiniasklaidai paskelbus pagrindinius memorandumo punktus kilo abejonių, ar jis naudingas Lietuvai. 1996 m. lapkričio 13 dieną A.M.Brazauskas atšaukė savo parašą po Maišiagalos memorandumu.
2008 m. įkurta bendrovė LEO LT. Ją sudarė didžiąja dalimi valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“ bei privati bendrovė VST („Vakarų skirstomieji tinklai“). 61,7 proc. LEO LT akcijų teko valstybei. LEO LT atsiradimas ir veiklos tikslai Lietuvoje sulaukė prieštaringų vertinimų. 2009 m. rugsėjo 4‑ąją Seimas nubalsavo už LEO LT likvidavimą.
Įvykiai pasaulyje
325 m. Turkijos mieste Nikėjoje (dabar Iznikas) prasidėjo pirmasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kurį sušaukė imperatorius Konstantinas I Didysis. Susirinkimas pasmerkė arijonus, patvirtino Tikėjimo išpažinimą „Credo“, nustatė bendrą Velykų šventimo datą – pirmąjį sekmadienį po pavasario lygiadienio ir būtinai ne kartu su žydais. Nikėjos I susirinkimo nutarimus pripažįsta Katalikų, Stačiatikių ir daugelis protestantų Bažnyčių.
1795 m. Paryžiuje jakobinų sukurstyti miestiečiai užėmė Tiuilri rūmus, kur posėdžiavo Nacionalinis konventas, ir pareikalavo sugrąžinti 1793 m. konstituciją bei pagerinti gyventojų aprūpinimą maistu. Po poros dienų Nacionalinė gvardija išvijo sukilėlius iš rūmų ir per kelias dienas nuslopino sukilimą visame mieste.
1902 m. dėl Kubos nepriklausomybės kovojantys sukilėliai oficialiai paskelbė Kubą nepriklausoma respublika. JAV, kurios salą buvo okupavusios 1899 m., pradėjo išvesti savo kariuomenę.
1917 m. popiežius Benediktas XV paskelbė Lietuvių dieną. Šią dieną visose pasaulio katalikų bažnyčiose rinktos aukos buvo skirtos Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.
1927 m. gegužės 20–21 d. amerikietis Charlesas Lindberghas pirmasis vienviečiu viensparniu lėktuvu (monoplanu) per 33 val. 30 min. perskrido Atlantą iš Niujorko į Paryžių, įveikdamas 5793 km atstumą.
1932 m. pirmoji moteris amerikietė Amelia Earhart viena per 13 val. 45 min. perskrido Atlantą iš Niufaundlando salos į Šiaurės Airiją.
1941 m. Vokietijos kariuomenė pradėjo oro desantinę operaciją, per kurią iki birželio pradžios užėmė Kretą ir kitas graikų salas Egėjo jūroje.
2002 m. Rytų Timoras paskelbė nepriklausomybę nuo Indonezijos. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1799 m. – vienas žymiausių prancūzų rašytojų ir realistinio romano kūrėjų Honoré de Balzacas. Parašė apie 90 romanų, kuriuos sujungė į epopėją „Žmogiškoji komedija“. Joje, pereidami iš vieno romano į kitą, veikia daugiau kaip 2000 personažų. Mirė 1850 m.
1881 m. – Lenkijos valstybės ir karo veikėjas, Lenkijos emigracinės vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Władysławas Sikorskis. Jam pareikalavus, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius išsiaiškintų Katynės žudynių aplinkybes, SSRS apkaltino jį bendradarbiaujant su nacių Vokietija ir nutraukė su Lenkija diplomatinius santykius. 1943 m. žuvo lėktuvo katastrofoje.
1944 m. – režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus.
Mirė
1299 m. – lietuvių ir Pskovo kunigaikštis Daumantas (apie 59 m.). Sudaręs sąmokslą su Treniota nužudė Mindaugą ir jo sūnus ir padėjo Treniotai užgrobti valdžią. Labai sustiprino Pskovą, padarė jį savarankišku valstybiniu dariniu. Stačiatikių gerbiamas kaip šventasis.
1506 m. – italų kilmės Ispanijos laivyno jūrininkas, Amerikos žemyno atradėjas Kristupas Kolumbas (55 m.). Surengė keturias keliones per Atlanto vandenyną.
1648 m. persišaldęs medžioklėje Merkinėje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza (52 m.). Iš Vazų daugiausia laiko rezidavo Lietuvoje, dažnai lankėsi Vilniuje, globojo kultūrą, Vilniaus dvare įsteigė operos teatrą. Palaidotas Krokuvoje, urna su širdimi – Vilniaus katedroje.
1934 m. – Didžiosios Britanijos diplomatas škotas Jamesas Youngas Simpsonas (60 m.). Rėmė Baltijos šalių nepriklausomybę, išsprendė Lietuvos ir Latvijos ginčą dėl valstybinės sienos.
2019 m. – austrų automobilininkas Niki Lauda (70 m.). Startavo „Formulės-1“ lenktynių 171 etape, tris kartus tapo čempionato nugalėtoju, 54 etapuos užėmė prizines vietas, iš jų 25 laimėjo.
