Valdančiųjų atstovai ją pakvietė norėdami sužinoti, ar VRK yra parengusį priemonių planą dėl rinkimų vykdymo pandemijos sąlygomis, ar numatyta, kokių apsaugos priemonių reikės per rinkimus, kokios įstatymų pataisos būtinos.
„Mūsų tikslas yra apsaugoti rinkėjus, komisijų narius ir demokratiją, kad rinkimai vyktų demokratiškai“, – Seime antradienį teigė L.Matjošaitytė.
Ji pripažino, kad COVID-19 kelia rizikas, susijusias tiek su techniniais, tiek su organizaciniais Seimo rinkimų proceso įgyvendinimo iššūkiais.
Ruošiasi kitokiems rinkimams
VRK pirmininkė paaiškino, kokių naujovių, reaguojant į koronaviruso plitimo grėsmes, galima tikėtis, vykstant Seimo rinkimams.
„Šiuo metu rengiame rinkimų organizavimo specialios situacijos metu tvarką, kurioje bus aptariamos specialios koronaviruso plitimo grėsmei sumažinti ir saugiam rinkėjų balsavimui užtikrinti skirtos priemonės. Tai balsavimo patalpų visoje šalyje dezinfekavimas, visų atvykstančių balsuoti rinkėjų kūno temperatūrų tikrinimas, atskiros balsavimo kabinos karščiuojantiems, prievolė tiek rinkimų komisijų nariams, tiek ir rinkėjams buvimo balsavimo patalpoje metu dėvėti asmens apsaugos priemones, rinkėjų srautų balsavimo patalpoje valdymas“, – sakė L.Matjošaitytė.
Jos teigimu, kol kas dar nėra aišku, ar kiekvienas atvykęs balsuoti asmuo, gaus asmens apsaugos priemones.
Tikisi pakankamo rinkėjų aktyvumo
Parlamentarai taip pat teiravosi, ką VRK darys, jeigu rinkimai neįvyks dėl mažo rinkėjų aktyvumo, mažesnio nei 25 procentai.
Valdančiajai koalicijai priklausantys „socialdarbiečiai“ nuogąstauja, kad dėl antrosios koronaviruso bangos spalio mėnesį gali neįvykti Seimo rinkimai, nes juose balsuos mažiau nei ketvirtadalis visų rinkėjų.
L.Matjošaitytė pateikė Pietų Korėjos, kur balandį sėkmingai įvyko rinkimai, pritraukę didžiausią per kelis dešimtmečius rinkėjų skaičių, pavyzdį. Ji tikino, kad tokio mažo rinkėjų aktyvumo, kai jis siekia vos 25 proc., Lietuvoje nėra buvę, todėl tikimasi spalio mėnesį suvaldyti visas su žemu rinkėjų aktyvumu susijusias grėsmes.
Reikės ir teisinio reguliavimo pakeitimų
„Pandemija visame pasaulyje kelia daugybę rinkimų organizavimo iššūkių, Lietuva – ne išimtis. <..> Teisingumo ministerijai pateikėme siūlymus dėl šiame etape reikalingų Seimo rinkimų įstatymo pataisų. Buvo siūloma numatyti daugiau vietų, dienų skaičių padidinti išsankstinio balsavimo metu, pratęsti balsavimo laiką rinkimų dieną, sudaryti papildomas galimybės rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupę“, – kalbėjo L.Matjošaitytė.
Pasak VRK atstovės, Teisingumo ministerija, jau parengė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma speciali tvarka, skirta sklandžiam rinkimų organizavimo procesui ir jo įgyvendinimui.
Teisingumo ministerijos parengtose pataisose numatoma galimybė įrengti papildomas balsavimo vietas, išankstinį balsavimą siūloma pailginti nuo dviejų iki keturių dienų – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Dabar balsavimas iš anksto vyksta trečiadienį ir ketvirtadienį. Projekte taip pat numatyta, kad balsavimas namuose galėtų vykti keturias, o ne dvi dienas – nuo trečiadienio iki šeštadienio. Dabar namuose leidžiama balsuoti tik paskutinį penktadienį ir šeštadienį iki rinkimų dienos.
Internetinio balsavimo alternatyvą atmeta
Socialdarbietis Gediminas Kirkilas, inicijavęs internetinio balsavimo projektą Seime, domėjosi, ar nebūtų įmanoma jau šiemet išeivijos apygardoje pabandyti balsuoti internetu.
„Internetinis balsavimas yra viena iš alternatyvų. Tačiau šiandien mes neturime saugios internetinio balsavimo sistemos. <..> šiandien mes turime daugybę rizikų“, – atsakė L.Matjošaitytė.
Vis tik, pasak jos, džiugu, kad daugėja diskusijų, susijusių su balsavimu internetu.
Primename, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
Premjeras Saulius Skvernelis ir valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį ryte teigė dėl koronaviruso pandemijos neįžvelgią didėlių grėsmių rudenį vyksiančių Seimo rinkimų organizavimui.
