Pareigūnams sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos vadovą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, Seimo nariai prabilo apie būtinybę keisti Lobistinės veiklos įstatymą.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, lobistu gali būti tik fizinis asmuo, siekiantis daryti įtaką sprendimų priėmėjams.
Už galimą poveikį politikams šią savaitę sulaikyti V.Sutkus ir M.Zalatorius – verslo organizacijų vadovai.
Prisiminė senas pataisas
Apie tai, kad reikėtų praplėsti lobistų apibrėžimą ir lobistais registruoti verslo ar kitiems sektoriams atstovaujančias asociacijas, prakalbo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis.
Žinių radijo laidoje jis teigė, jog Seimas turėtų pasinaudoti proga ir pataisyti lobistinės veiklos reglamentavimą.
Seniai svarstytas ir jau primirštas įstatymo pataisas prisiminė ir valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Seime jis žadėjo kitą savaitę dar kartą registruoti naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą, kuris Seime įstrigo praėjusių metų pabaigoje.
Ar laikas taisyti įstatymą, kai už galimą jo pažeidimą jau segami antrankiai?
Skaito tik vieną įstatymą
„Geriau vėliau negu niekada“, – sakė įtarimų sulaukusio Lietuvos bankų asociacijos vadovo M.Zalatoriaus advokatas Aidas Mažeika.
– Ar kas nors pasikeistų šioje byloje, jei Seimas pakeistų Lobistinės veiklos įstatymą? – A.Mažeikos paklausė „Lietuvos rytas“.
– Atsakomybę švelninantis įstatymas turi atgalinę galią. Jei sušvelnės sąlygos ar bus išplėstas lobistų ratas, to būtų galima tikėtis. Tačiau kol kas sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų.
Iš tiesų teisėtą lobizmą reikėtų plėsti, nes tai yra ne blogis, o gėris. Politikai negali išmanyti visų sričių, todėl turi kas nors ateiti juos paprotinti, ir turi ateiti ne vienas, o kelių organizacijų atstovai. Bet Lietuvoje žodžiai „bankininkas“ ir „lobistas“ yra keiksmažodžiai.
– Prokuratūra nurodė, jog buvo pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas. Ar tai – rimtas nusikaltimas?
– Nei rimtas, nei nerimtas.
To iš viso negalima laikyti nusikaltimu. Tai yra administracinis nusižengimas.
Už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą atsakomybės lygis toks pat, kaip, tarkime, neleistinoje vietoje perėjus gatvę.
Piniginės sankcijos galbūt ir didesnės, bet už tai numatyta administracinė atsakomybė.
– Tai, kas nurodoma šiuo metu galiojančiame Lobistinės veiklos įstatyme, minima ir Baudžiamajame kodekse?
– Taip yra, prekybos poveikiu aprašymas visiškai atitinka lobistų, o kartais net ir advokatų veiklos aprašymą. Kaip gali veikti lobistas, faktiškai pažodžiui įrašyta Baudžiamojo kodekso 226-ajame straipsnyje, apibrėžiančiame prekybą poveikiu.
Pagal Lobizmo įstatymą, žmogus gali veikti, pagal Baudžiamąjį kodeksą – tai jau yra nusikaltimas. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad nusikaltimas yra tada, kai už poveikį gaunamas atlygis. Bet lobizmas nėra labdaringa veikla – įstatyme numatyta, kad lobistas turi teisę už ją gauti atlygį.
– Tačiau įtarimai pareikšti ir dėl kyšininkavimo?
– Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdo baudžiamąjį persekiojimą. Jie nežino, kad, be Baudžiamojo kodekso, yra dar daug įvairių įstatymų.
Anksčiau jie darydavo kratas pas advokatus, nes Baudžiamasis kodeksas tai leidžia, o kad to neleidžia Advokatūros įstatymas, matyt, sužinojo visai neseniai.
Bėda ta, kad jie nežino to, kas nėra parašyta pilkai juodose knygelėse, kurias jie nešiojasi.
– Jei įstatymai prieštarauja vienas kitam, galbūt Konstitucinis teismas turėtų išaiškinti, kuriuo vadovautis?
– Jei byla nukeliauja į teismą, teismų praktiką turėtų formuoti Aukščiausiasis teismas.
Taip buvo ir su kyšininkavimo bylomis. Anksčiau valstybės tarnautoju buvo laikomas žmogus, kuris gauna atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
Dabar įstatymuose taip viskas išplėsta, kad valstybės tarnautojui prilyginti ir advokatai, ir bendrovių vadovai.
Dėl to yra buvusi net absurdiška situacija, kai po laimėto konkurso verslininkas verslininkui įteikė brangų laikrodį.
Žiūrint formaliai, pagal Baudžiamąjį kodeksą, tai yra kyšis.
Tačiau kyšininkavimas priskiriamas prie nusikaltimų valstybės tarnybai.
Laimė, Aukščiausiasis teismas pripažino ir suformavo praktiką, kad veiksmai, kurie nedaro žalos valstybės interesams ir visuomenei, negali būti laikomi kyšininkavimu.
Galbūt Aukščiausiasis teismas suformuos kokią praktiką ir nagrinėdamas šią bylą. Vadovaujantis tik Baudžiamuoju kodeksu, tame puolime yra logikos, bet yra ir kitų įstatymų.
Užkliuvo ministro kritika
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas M.Zalatorius, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas V.Sutkus ir dar keli verslininkai buvo sulaikyti antradienio rytą.
Be kitų įtarimų, V.Sutkui buvo pareikštas ir iki šiol negirdėtas įtarimas – tuomečio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoriteto, dalykinės ir ir politinės reputacijos menkinimas.
Su įtarimais susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokurorų prašymo jį suimti.
Nesupranta, kuo nusikalto
Sulaikymo dieną namo buvo išleistas ir M.Zalatorius. Kitą dieną jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
„Įtarimai mane užklupo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Veikdamas kaip asociacijos vadovas tikrai miegodavau ramiai. Niekada gyvenime nei planavau, nei jaučiu daręs ar planuoju daryti bet kokius nusikaltimus“, – sakė jis, išėjęs iš teismo.
STT pranešė, jog V.Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.
