Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1802 m. Vilniaus miesto magistratas suformavo pirmąją Lietuvoje nuolat veikiančią 45 profesionalių ugniagesių komandą. Ji buvo pavaldi policijos viršininkui. Turėjo 4 didelius ir 16 mažų rankinių siurblių, kelis vežimus su statinėmis vandeniui.
1926 m. Seimas Lietuvos prezidentu išrinko Kazį Grinių.
1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1934 m. Augustino Voldemaro šalininkai mėgino įvykdyti karinį perversmą. Jame dalyvavo daugiau kaip 110 karininkų, kurių tikslas buvo į valdžią grąžinti A.Voldemarą. Pučas nepavyko, jo organizatoriai buvo teisiami, 6 iš jų nuteisti mirties bausme, kuri vėliau pakeista kalėjimu. A.Voldemaras nuteistas 12 m. kalėti, 1938 m. buvo priverstas išvykti į užsienį. 1929-1940 m. voldemarininkai iš viso bandė įvykdyti 8 karinius pučus.
1947 m. Kaune Petrašiūnų šiluminė elektrinė pradėjo tiekti garą J.Janonio popieriaus fabrikui. Ši data laikoma centralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia.
1960 m. Panevėžio operetės liaudies teatras parodė pirmąjį spektaklį – Robert‘o Planquette’o operetę „Kornevilio varpai“.
1992 m. tikintiesiems grąžinta Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia.
1997 m. atidarytas naujas ant gelžbetonio polių atstatytas Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą. Kiekvienas jo kvadratinis metras gali atlaikyti 800 kilogramų svorį.
2000 m. Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
2018 m. identifikuoti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, rasti Vilniaus Našlaičių kapinėse.
Įvykiai pasaulyje
1692 m. Jamaikoje stiprus žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kuris užtvindė Port Rojalio miestą salos pietryčiuose. Žuvo daugiau kaip 2000 žmonių, dar beveik 3000 vėliau mirė nuo sužeidimų ir prasidėjusių ligų, uoste nuskendo apie 50 laivų. Iki tol kontrabandinės prekybos ir piratų pagrindine buveine buvęs miestas sunyko.
1929 m. popiežius Pijus XI paskelbė Vatikano konstituciją, kuri šioje teritorijoje įtvirtino absoliutinę teokratinę monarchiją. Jos pagrindu buvo vasario mėn. pasirašytas Laterano susitarimas, kuriuo Italija pripažino Vatikaną suverenia, nepriklausoma ir neutralia popiežiaus valdoma valstybe, o Vatikanas – Italijos valstybę su sostine Roma. Ši konstitucija galiojo iki 2001 m. Jono Pauliaus II paskelbto Vatikano Miesto Valstybės pagrindinio įstatymo.
2019 m. žlungant Didžiosios Britanijos vyriausybės deryboms dėl „Brexit“ su opozicija ir su ES vadovybe iš Konservatorių partijos lyderės pareigų pasitraukė Theresa May.
Gimė
1848 m. – prancūzų dailininkas postimpresionistas Paulis Gauguinas. Idealizavo civilizacijos nepaliestą gyvenimą. Mirė 1903 m.
1896 m. – Vengrijos valstybės veikėjas, 1956 m. Vengrijos revoliucijos vienas vadovų Imre Nagy. Vengrijoje laikomas nacionaliniu didvyriu ir kovos su komunizmu simboliu. Mirė 1958 m.
1935 m. – kino režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Almantas Grikevičius. Mirė 2011 m.
Mirė
1492 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis (64 m.). Prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų. Pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis. Jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas. Manoma, kad Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai.
1935 m. – rusų sodo augalų selekcininkas Ivanas Mičiurinas (79 m.). Sukūrė apie 300 naujų augalų, daugiausia vaismedžių ir uogakrūmių, veislių.
1967 m. – rašytojas ir literatūrologas Vincas Mykolaitis-Putinas (74 m.).
1993 m. autoavarijoje žuvo vienas geriausių Europos krepšininkų kroatas Draženas Petrovičius (28 m.).
