Istorijos dūžiai birželio 10-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Valstybės sienos apsaugos (demarkacinė) zona – kelių šimtų metrų pločio juosta, einanti prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos.Riboženklis Kuršių mariose.Pasienis.Buja.Pludūras.<br>P.Lileikio nuotr.
Valstybės sienos apsaugos (demarkacinė) zona – kelių šimtų metrų pločio juosta, einanti prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos.Riboženklis Kuršių mariose.Pasienis.Buja.Pludūras.<br>P.Lileikio nuotr.
Vytautas Landsbergis ir jo apsauga.Vadovybės apsaugos departamento vyrai,apsauginiai,apsaugininkai.VAD'as,vad'as<br>P.Lileikio nuotr.
Vytautas Landsbergis ir jo apsauga.Vadovybės apsaugos departamento vyrai,apsauginiai,apsaugininkai.VAD'as,vad'as<br>P.Lileikio nuotr.
R.PAKSAS ATSISTATYDINA IS MINISTRO PIRMININKO PAREIGU<br>R.Jurgaičio nuotr.
R.PAKSAS ATSISTATYDINA IS MINISTRO PIRMININKO PAREIGU<br>R.Jurgaičio nuotr.
1961 m. įvyko pirmasis Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncertas. Choras jo vadovo Hermano Perelšteino iniciatyva buvo įkurtas 1959 m.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
1961 m. įvyko pirmasis Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncertas. Choras jo vadovo Hermano Perelšteino iniciatyva buvo įkurtas 1959 m.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Vagnorius<br>R.Jurgaičio nuotr.
G.Vagnorius<br>R.Jurgaičio nuotr.
Dvynių teniso turnyras, Marčiulionio sodyboje, tenisas, Antanas Bosas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Dvynių teniso turnyras, Marčiulionio sodyboje, tenisas, Antanas Bosas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Raimundas Mieželis, visuomenės veikėjas, verslininkas<br>V.Balkūno nuotr.
Raimundas Mieželis, visuomenės veikėjas, verslininkas<br>V.Balkūno nuotr.
Diplomatas Dambrava<br>P.Lileikio nuotr.
Diplomatas Dambrava<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jun 10, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1934 m. Naumiestyje atidengtas skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas Vincui Kudirkai. Miestelis gavo Kudirkos Naumiesčio pavadinimą.

1936 m., praėjus 10 metų po trečiojo Seimo rinkimų, išrinktas ketvirtasis Seimas – 49 jo nariai. Kandidatus siūlė tik apskričių ir miestų tarybos, rinkimuose nebuvo leista dalyvauti partijoms. Šiame Seime nebuvo nė vienos moters. Seimo pirmininku buvo išrinktas Konstantinas Šakenis.

1941 m. LSSR liaudies komisarų taryba patvirtino antisovietinių elementų trėmimo iš Lietuvos planą. Jis buvo sudarytas pagal SSRS saugumo vadovo Ivano Serovo pasirašytą instrukciją „Dėl antitarybinio elemento išvežimo tvarkos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“.

1946 m. įkurtas didžiausias Aukštaitijoje Lietuvos partizanų karinis teritorinis vienetas Šiaurės rytų Lietuvos sritis. Veikė iki 1952 m., aktyviausiai – 1949 m.

1961 m. įvyko pirmasis Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ koncertas. Choras jo vadovo Hermano Perelšteino iniciatyva buvo įkurtas 1959 m.

1988 m. Kauno architektų namuose vykusiame atvirame miesto visuomenės susirinkime įsteigta Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1989 m. Vytauto Landsbergio siūlymu buvo sudaryta SSRS liaudies deputatų suvažiavimo valstybinė komisija Sovietų sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarčiai politiškai įvertinti. Lietuvai joje atstovavo Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Kazimieras Motieka ir Zita Šličytė. Komisijos pirmininku buvo išrinktas SSKP CK politinio biuro narys Aleksandras Jakovlevas, pavaduotoju – istorikas Jurijus Afanasjevas.

2003 m. Rusija ratifikavo 1997 m. pasirašytas sutartis su Lietuva dėl valstybės sienos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje.

2008 m. Seimas priėmė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad Seimo rinkimuose vaizdo ir garso klipai bei filmai per radiją ir televiziją bus draudžiami, o politinių partijų reklamą šiose žiniasklaidos priemonėse organizuos Vyriausioji rinkimų komisija.

Įvykiai pasaulyje

1879 m. – Kosovo mieste Prizrene įkurta albanų tautinio išsivadavimo organizacija Prizreno lyga. Jos steigėjai nesutiko su nutarimu po Rusijos ir Turkijos karo dalį Turkijos valdomų albanų gyvenamų žemių perduoti Serbijai, Juodkalnijai ir Bulgarijai. Lyga buvo pasiskelbusi Albanijos laikinąja vyriausybe, turėjo savo ginkluotąsias pajėgas. Turkija, iš pradžių palaikiusi lygą, baimindamasi visiškos Albanijos nepriklausomybės, 1881 m. sumušė jos ginkluotąsias pajėgas, organizacijos vadovai buvo suimti ir deportuoti.

1916 m. siekdami išsivaduoti iš turkų valdžios ir sukurti savo valstybę sukilo arabai. Didžiosios Europos valstybės, siekdamos susilpninti Osmanų imperiją, juos rėmė, tačiau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir arabų sukilėlių lyderiui Husseinui ibn Ali pasiskelbus arabų karaliumi, jo valdomis pripažino tik nedidelę dabartinės Saudo Arabijos dalį. Dauguma arabų šalių kaip mandatinės teritorijos atiteko Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai.

1940 m. Italija, įsitikinusi Vokietijos pergale Antrajame pasauliniame kare, paskelbė karą Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai.

1944 m. Vokietijos SS batalionas Prancūzijoje sudegino Oradūro prie Glano kaimą į šiaurės vakarus nuo Limožo. Iš 652 jo gyventojų gyvi liko tik keli. Po karo kaimas neatstatytas, paliktas kaip memorialas aukoms atminti.

1967 m. baigėsi arabų ir Izraelio Šešių dienų karas. Izraelis nutraukė puolimą, bet išsaugojo užimtas teritorijas, kuriose gyveno apie 1 mln. arabų: Gazos ruožą, Sinajaus pusiasalį, Vakarų Krantą su Rytų Jeruzale, Golano aukštumas.

Gimė

1832 m. – vokiečių inžinierius, variklių konstruktorius Nicolausas Augustas Otto. Sukonstravo keturtaktį dujinį variklį, kuriam vėliau pritaikė elektrinį uždegimą – tai leido naudoti skystuosius degalus. Mirė 1891 m.

1920 m. – diplomatas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Vytautas Antanas Dambrava. Buvo Tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos generalinis sekretorius ir pirmininkas, Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininkas. Vadovavo „Amerikos balso“ įvykių tarnybai Europoje. Mirė 2016 m.

1923 m. – britų spaudos magnatas Ianas Robertas Maxwellas. 1991 m. nuskendo per kruizą.

1931 m. – verslininkas. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Raimundas Mieželis. 1998–2003 m. buvo Lietuvos Respublikos prezidento V.Adamkaus patarėjas.

1955 m. – verslininkas Antanas Bosas.

1956 m. – politikas, valstybės veikėjas, europarlamentaras Rolandas Paksas. Šeštasis Lietuvos prezidentas, po apkaltos atstatydintas.

1957 m. – politikas, valstybės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras Gediminas Vagnorius. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. vadovavo Lietuvos vyriausybėms.

Mirė

323 m. prieš Kristų – antikos karvedys, Makedonijos karalius Aleksandras Makedonietis (apie 33 m.). Laikomas vienu didžiausių visų laikų karo vadų. Išstudijuodavo priešo teritoriją, sugebėdavo su kariuomene greitai įveikti didelius nuotolius, derinti skirtingas ginkluotės rūšis, keisti taktiką, dėl sumanios strategijos nugalėdavo 2–3 kartus gausesnį priešą.

1190 m. per trečiąjį kryžiaus žygį keldamasis per upę Turkijoje nuskendo Šventosios Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa (apie 68 m.). Tapęs imperatoriumi pradėjo sėkmingą kovą dėl Šventosios Romos imperijos vyravimo Europoje.

1580 m. – portugalų literatūros pradininkas, žymiausias portugalų poetas Luísas Vazas de Camõesas (apie 56 m.). Dėl meilės nuotykio buvo ištremtas kariauti į Šiaurės Afriką, kautynėse neteko akies. Svarbiausias kūrinys – 10 giesmių epas „Luzitanai“, kuriame vaizduojama Vasco da Gamos kelionė jūromis į Indiją ir naujų žemių užkariavimas. Pažymint jo nuopelnus tautai birželio 10-oji Portugalijoje yra nacionalinė šventė – Portugalijos diena.

1836 m. – prancūzų fizikas ir matematikas André-Marie Ampère’as (61 m.). Atrado elektros srovių sąveiką, sukūrė pirmąją elektrodinamikos teoriją.

2008 m. – kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas (79 m.). Buvo vienas pirmųjų sovietinių rašytojų, kuris humanistiniu požiūriu vaizdavo sovietinio gyvenimo tikrovę, stalinizmo represijas, rusifikavimą, civilizacijos neigiamus padarinius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.