Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1988 m. „Literatūroje ir mene“ pasirodė rašytojo Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš peršautų dainų krašto“. Tai buvo pirmas vadinamųjų liaudies gynėjų nuvainikavimas tuometinėje Lietuvos spaudoje. Šis straipsnis sukėlė tokį sąmyšį Lietuvos komunistų partijos vadovybėje, kad tuometis antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas pareikalavo sunaikinti visą laikraščio tiražą.
1992 m. Rio de Žaneire Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
1992 m. prasidėjusi sausra Utenoje užtruko 73 paras – iki rugpjūčio 22 d. Tai ilgiausia Lietuvoje užfiksuota stichinė sausra.
Įvykiai pasaulyje
1742 m. Breslau (dabar Vroclavas) Austrijos ir Prūsijos taikos sutartimi baigėsi šių valstybių karas dėl Silezijos. Pagal sutartį Austrijos imperatorė Marija Teresė didžiąją dalį Silezijos perleido Prūsijai. Austrija su praradimu nesusitaikė ir dar du kartus bandė Sileziją atsiimti. Po trečiojo karo 1763 m. kraštas buvo pripažintas Prūsijos karalių valda ir Prūsija įgijo didžiosios Europos valstybės statusą.
1770 m. anglų jūrininkas Jamesas Cookas šalia Australijos šiaurės rytinės pakrantės atrado Didįjį Barjerinį rifą – koralų rifų ir koralinių salų juostą.
1898 m. Kinijos imperatorius Guangsiu paskelbė įsaką dėl pagrindinių valstybės politinių nuostatų, šalyje prasidėjo vadinamasis Šimto dienų reformų laikotarpis. Buvo išleista daugiau kaip 60 įsakų dėl reformų, kurios turėjo sudaryti sąlygas Kinijos modernizacijai, bet jas sabotavo biurokratija ir konservatyviai nusiteikę visuomenės sluoksniai, kuriems vadovavo imperatoriaus giminaitė Cisi. Per rugsėjį jos organizuotą rūmų perversmą imperatorius nuo valdžios buvo nušalintas ir izoliuotas, reformų šalininkų vadovai be teismo nužudyti, o reformos panaikintos.
1942 m. Vašingtone JAV ir SSRS pasirašė susitarimą dėl savitarpio pagalbos Antrajame pasauliniame kare kovojant su nacių Vokietija.
Gimė
1842 m. – vokiečių fizikas, inžinierius Carlas von Linde. Patentavo pirmąjį komercinį šaldytuvą, įkūrė šaldytuvų gamybos bendrovę. Mirė 1934 m.
1864 m. – vokiečių kompozitorius ir dirigentas, operos „Salomė“ autorius Richardas Straussas. Mirė 1949 m.
1910 m. – prancūzų okeanologas, išradėjas, dokumentinių filmų kūrėjas ir rašytojas Jacques‘as‑Yves‘as Cousteau. Pritaikęs filmavimo kamerą filmuoti po vandeniu, sukūrė apie 90 dokumentinių filmų apie jūras. Suorganizavo daug povandeninių jūros tyrimų ir jiems vadovavo, konstravo povandeninius būstus, kuriuose galima ilgai išbūti po vandeniu. Mirė 1997 m.
1950 m. – disidentas Algimantas Andreika. Platino antisovietinio pogrindžio leidinius, dalyvavo Lietuvos laisvės lygos veikloje. 1980 m. atsisakė SSRS pilietybės, buvo teisiamas, kalintas Mordovijoje, po to beveik pusę metų gabentas į tremtį Krasnojarsko krašte. Mirė 2000 m.
1957 m. – saksofonininkas ir klarnetininkas, Nacionalinės premijos laureatas Petras Vyšniauskas.
Mirė
1937 m. Maskvoje sušaudytas karo veikėjas Vytautas Putna (44 m.). Buvo Sovietų Sąjungos karo atašė Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje. 1936 m. atšauktas iš Londono, suimtas ir apkaltintas kartu su kitais aukštais SSRS karo vadais dalyvavimu antisovietiniame trockistiniame fašistiniame sąmoksle. Žiauriai kankinamas sutiko su visais kaltinimais, nuteistas mirties bausme.
1994 m. – aktorius Aurimas Babkauskas (48 m.).
