Žmonės sekmadienį traukė į rekonstruotą Tremtinių skverą, kuriame dar Sąjūdžio laikais iškilo menininko Juozo Genevičiaus sukurta skulptūra „Kančia“, sudėlioti lauko rieduliai su iškaltais tremtinių vardais.
Nusilenkė sovietinių represijų aukoms
Atnaujintas memorialas ties Simono Daukanto ir Immanuelio Kanto gatvių sankryža iškilmingai atidarytas Lietuvai minint 79-ąsias masinių trėmimų į Sibirą pradžios metines.
Prieš renginį susirinkusieji skvere visuotine tylos minute pagerbė visus tautiečius, nukentėjusius nuo sovietinių represijų, sugiedojo Tautinę giesmę.
Naująjį memorialo akcentą - metalinį iš siauruko bėgių suvirintą kryžių - Gedulo ir Vilties dieną pašventino Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Virgilijus Poškus.
Klaipėdos įgulos kariai už gyvuosius ir mirusius šalies gynėjus, tremtinius, kalinius, už uostamiestį ir už jo gyventojus į orą paleido paleido tris šūvių salves.
Skaudžiausius prieškario ir pokario įvykius prisiminę oratoriai džiaugėsi, kad Klaipėdos centre tinkamai pagaliau įamžintas aukų atminimas – atnaujintame memoriale pažymėtos kone visos lietuvių kančių Sibire vietos.
Kalinio skulptūra - kančių atspindys
Tremtinių skvero atnaujinimo projektą, kuris kainavo beveik 405 tūkst. eurų, įgyvendino statybų įmonė „Kavesta”.
Darbai šiek tiek strigo, laukiant kada iš Kinijos atkeliaus pilkšvo akmens plokštės. Skvero dangai prireikė apie 1000 kvadratinių metrų granito.
Tautos kančias primenantis kveras uostamiesčio centre įrengtas dar Sąjūdžio laikais. Jį pagal to meto galimybes suprojektavo klaipėdietis architektas Gytis Tiškus.
Rūpintojėlį primenantį lietuvio, Sibiro kalinio skulptūra, - vienas geriausių vilniečio skulptoriaus J.Genevičiaus darbų. Ji pastatyta politinių kalinių ir tremtinių surinktomis lėšomis.
Tremtinių memorialas dar nebaigtas – dėl koronaviruso pandemijos užsidarius Europos Sąjungos sienoms, į Klaipėdą dar neatvežti užsienyje užsakyti šviestuvai.
Tremtinių ir valdžios pastangų vaisius
Skvero atnaujinimo projektą sukūrė klaipėdietis architektas Mantas Daukšys, pasitelkęs į pagalbą kolegas: paveldosaugos architektę Laimą Šliogerienę, dizainerį Kęstutį Mickevičių, skulptorius Gintautą Jonkų ir Romą Klimavičių.
Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Mickus pažymėjo, jog šis memorialas – ilgai brandintas, šlifuotas, nuo represijų nukentėjusių žmonių ir miesto valdžios sutelktų pastangų vaisius.
Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė susirinkusius patikino, jog Tremtinių memorialas bus užbaigtas po poros savaičių, sutvarkius skvero apšvietimą.
Renginio metu dainavo Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė, eiles skaitė aktorius Rimantas Pelakauskas, specialiai sukurtą kūrinį atliko smuikininkas Larionas Djakovas.
Prie mikrofono stoję oratoriai vylėsi, kad atnaujintas skveras taps tremtį išgyvenusių žmonių, o taip pat ir jaunimo, apie ir tautos kančias žinančio tik iš pasakojimų, pamėgta vieta.
Plokštėse – lietuvių tremties žemėlapis
„Per kelis dešimtmečius memorialo infrastruktūra susidėvėjo – betono dangos sutrupėjo, reikėjo geresnio apšvietimą, naujų želdynų. Užsibrėžėme tikslą skverą atnaujinti subtiliai, neardant to, kas padaryta anksčiau“, - pasakojo M.Daukšys.
Lauko riedulių ir plokščių sienutėse įamžinta apie 670 tremtinių, kalinių, kovotojų už Lietuvos laisvę pavardžių. Sąjūdžio epochoje kurta ekspoziciją po atviru dangumi papildyta - naujose granito plokštėse iškalti sovietinių miestų, lagerių, gyvenviečių vardai.
Tremties vietovardžių girliandos bus matomos ir sutemus, nes plokštėse sumontuoti apšvietimo įrenginiai. G.Jonkus sukūrė granitinį ženklą aikštės centre – geležinkeliais suskaldytos Lietuvos žemėlapio kontūrą.
Tinkamai apšviestas ir tautos kančias simbolizuojantis paminklas, ir visas memorialas. Šone įkurdintas rožynas, pašalintų medžių vietoje pasodinti nauji, įrengtos požeminės komunikacijos, vietos automobiliams.
Žmonės džiaugiasi nušvitusia aikšte
„Norėjome, kad šis memorialas atspindėtų mūsų emocinę jungtį su žmonėmis, kurie prievarta buvo atskirti nuo Lietuvos. Mes jų nepamiršome ir nepamiršime“, - pagrindinę idėją aiškino M.Daukšys.
Sąjūdžio laikais kurtą kompoziciją, paminklinius akmenis, kitas detales architektai vertina kaip saugotiną kultūros paveldą, kurio nevalia keisti, ardyti - nebent tik papildyti naujais akcentais.
Įvairių nuomonių išklausęs M.Daukšys, regis, ir pats įsitikino, jog šiais laikais Lietuvoje lengviau statyti naujas įmones, krantines ir terminalus jūrų uoste nei kurti paminklus viešosioms erdvėms.
„Galiu pasidžiaugti, jog klampių ginčų, ambicijų karo, atviros priešpriešos išvengta, galiausiai atrasti visiems priimtini bendri sprendimai“, - kalbėjo projekto vadovas.
Tremtinių skvere susirinkę klaipėdiečiai liko patenkinti šiuolaikiškai sutvarkyta erdve, kai sostinės valdininkai ir architektai vis dar laužo ietis dėl panašaus memorialo Lukiškių aikštėje likimo.
