„Pats klausimas yra suformuluotas visiškai neteisiškai ir visas kreipimasis neturi jokio teisinio pagrindo, nes jis grindžiamas fiktyviais, dirbtiniais argumentais. Niekas Žalimo įgaliojimų nepratęsia – nėra tokio sprendimo pratęsti Žalimo įgaliojimus.
Yra KT įstatymo norma, kuri skamba taip, kad kai pasibaigia teisėjo kadencija, jis eina savo pareigas tol, kol bus paskirtas kitas teisėjas, o KT pirmininkui yra suformuluota kita taisyklė: KT pirmininko įgaliojimų trukmė sutampa su jo, kaip teisėjo, įgaliojimų trukme. Vadinasi, nepaskyrus naujų teisėjų, KT pirmininkas Dainius Žalimas toliau eina teisėjo pareigas.
Kol jis eina pareigas, tol jis yra KT pirmininkas“, – Eltai paaiškino prof. V. Sinkevičius.MRU profesoriaus teigimu, valdantieji absurdiškai aiškina KT įstatymą, siekdami paveikti teismo sprendimus politikams palankia linkme.
„Mano galva, tai yra atviras spaudimas KT, kad teismas, nagrinėdamas bylas, nebūtų toks principingas, kad jis labiau atsižvelgtų į politikų siekius, norus, užmerktų akis prieš Konstituciją ir galbūt palaimintų antikonstitucinius sprendimus. Taip iki šiol nebuvo ir KT visada gynė tik Konstituciją, o ne politinės valdžios sprendimus. Visi sprendimai turi atitikti Konstituciją, Seimo nariai davė priesaiką, kad jie gerbs ir vykdys Konstituciją bei įstatymus.
Čia aš matau atvirą spaudimą KT, o spaudimas KT, pagal pačią Konstituciją, yra negalimas: draudžiama politinėms partijoms, organizacijoms, pareigūnams – visiems – daryti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir spausti KT“, – pabrėžė V. Sinkevičius. Kartu jis pažymėjo, kad tokiems valdančiųjų veikimo būdams ir spaudimui, pasak profesoriaus, „teisinė ir politinė visuomenė turi pasipriešinti.“
Prezidentą ragina pasmerkti tokį kreipimąsi
Profesoriaus tvirtinimu, tokie pareiškimai, kvestionuojantys Konstitucinio Teismo nešališkumą, peržengia bet kokias ribas, griežtai atskiriančias teisę ir politiką. Dėl to prezidentas Gitanas Nausėda, tikina V. Sinkevičius, privalo pasmerkti tokius valdančiųjų veiksmus.
„Prezidento vaidmuo čia turi būti daug ryškesnis – ne vien ignoravimas. Prezidentas turi aiškiai pasakyti, kad jis netoleruoja tokių kreipimusi, jis netoleruoja tokių spaudimų KT, kad KT autoritetą ir nepriklausomumą reikia gerbti bei stiprinti, ir kad niekas negali kėsintis į KT nepriklausomybę. Tokie pareiškimai vienaip ar kitaip gali būti aiškinami ir suprantami kaip bandymas daryti įtaką KT. Prezidento pozicija turi būti smerkianti tokius pareiškimus ir tokius bandymus, o ne vien tik ramiai nutylėti arba nereaguoti“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Jis priminė, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai Seimas nepatvirtindavo pavienių kandidatų į KT teisėjus, tačiau tokio spaudimo KT, teigė V. Sinkevičius, nėra buvę.
„Yra buvusi panaši situacija, kai Seimas nepatvirtindavo vieno kandidato – yra buvę du tokie atvejai, bet po kokio mėnesio ar kito tas pats kandidatas buvo teikiamas antrą kartą ir jau tada Seimas juos patvirtindavo. Kad būtų visi trys iškart nepatvirtinti, tokio atvejo dar nėra buvę.
Lygiai taip pat nėra buvę tokio atvejo, kad Seimas, kaip tautos atstovybė, kaip politinė institucija, bandytų šitaip spausti KT. Nei viena politinė valdžia per visą trisdešimtmetį nedrįso to daryti. Šita valdžia peržengia bet kokias ribas“, – sakė MRU profesorius.
ELTA primena, kad valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą G. Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus KT įstatymui, D. Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti.“ Balandžio 21 d. Seimas nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų.
