Kažin kas turėtų dėtis liberalų galvose ir kadrų aruoduose, jei jie pasikviečia į savo gretas žmogų, kurį pliekė be atvangos ir iš paskutiniųjų kiaurą parą septynias dienas per savaitę?
Kuo tik jo nevadino! Ir buvusio studento, valstiečių bei Naisių karaliaus R.Karbauskio klapčiuku, ir kone rusų agentu. Iš jo netgi tyčiojosi po jo dramatiškų skyrybų su valstiečių vedliu.
Tuo pat metu pats V.Pranckietis, užuot žaibiškai atmetęs liberalų viliones, prapliupo liaupsėmis jiems, kartu skelbdamas, jog rimtai svarsto ir šį, ir kitus pasiūlymus – taip rimtai, kad svarstys ilgiau nei savaitę. Nieko keista, kad R.Karbauskis nepraleido auksinės progos pasityčioti tiek iš liberalų, tiek ir iš buvusio dėstytojo – esą jis iš pat pradžių buvo veidmainis apsimetėlis valstietis ir priešų agentas.
Taigi jei V.Pranckietis glausis prie liberalų, taps ne tik R.Karbauskio patyčių objektu, bet ir patogiu taikiniu visiems kitiems konkurentams daugiamandatėje apygardoje, taip pat saviškiame Kauno rajone, kuriame jau seniai ketina kandidatuoti.
Kita vertus, Seimo pirmininkas, be abejo, teisus kalbėdamas, kad jam kur kas geriau būtų eiti į rinkimus ne vienišam vienmandatėje apygardoje, o su kokia nors politine jėga.
Taip jis galėtų sėkmingiau siekti pagrindinio tikslo – kuo labiau atkeršyti R.Karbauskiui, atlupant nuo valstiečių bent šiek tiek rinkėjų. Bet akivaizdu: daugiausia šansų tai padaryti V.Pranckietis turėtų ne po liberalų ar kokios kitos įprastinės partijos, o po kokios naujų gelbėtojų, kurių dairosi nusivylę rinkėjai, „partijos“ iškaba.
Kur jis pasuks – dar neaišku. Ir ne taip jau svarbu.
Kad ir kaip būtų, tokie viražai atskleidžia, kad dėl šiltos kėdės politikai be skrupulų gali dažytis kita spalva.
