Pagerbė negrįžusią iš jūros įgulą
Pirmadienį Skulptūrų parke prie paminklo „Linkuvai“ susirinkę uniformuoti jūrų kapitonai, būsimieji jūrininkai, žuvusiųjų artimieji, draugai, pagerbė tragedijos Ramiajame vandenyne aukų atminimą.
Prie paminklo garbės sargybai šalia žilagalvių kapitonų išsirikiavo jaunieji jūrininkai – neseniai Klaipėdoje pradėjusios veikti jūrų kadetų mokyklos kursantai.
Gedulingoje ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas visų miestiečių vardu išreiškė užuojautą žuvusių jūrininkų artimiesiems ir patikino, jog negrįžę į krantą „Linkuvos“ jūrininkai uostamiestyje niekada nebus užmiršti.
Gėlių vainikus prie paminklo „Jie negrįžta iš jūros“ padėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų, Lietuvos laivų savininkų asociacijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, laivininkystės įmonės „Limarko“ atstovai.
Parke skambėjo „Linkuvos“ įgulai skirtos liturginės giesmės, poezijos posmai, jūrininkų kalbos.
Bendrai maldai už žuvusiųjų vėles susivienijo katalikų ir stačiatikių dvasininkai, įvairių religinių konfesijų tikintieji.
Laivas per uraganą dingo be žinios
„Linkuva“ 2000-ųjų birželį Ramiajame vandenyne pateko į atogrąžų uragano „Carlota“ gniaužtus ir paslaptingai dingo be jokios žinios, kai iki Meksikos krantų buvo likę 360 kilometrų.
Meksikos ir JAV pakrančių apsaugos tarnybų laivai, lėktuvai ir sraigtasparniai iš oro apžvelgė didžiulį vandenyno plotą, bet visos pastangos surasti dingusį Lietuvos laivą buvo bergždžios – jis nugrimzdo į gelmes kartu su įgula.
Šiurpią katastrofą ir jos aukas primena Skulptūrų parke pastatytas paminklas, prie kurio jūrininkai, kiekvieną vasarą per Jūros šventes minėdami laivo „Linkuva“ žūties metines, susirenka nusilenkti žuvusiems uragano nasruose.
Granito plokštė su išraižytomis visų aštuoniolikos žuvusių Linkuvos“ įgulos narių pavardėmis tarnauja jų artimiesiems kaip kenotafas – simbolinis antkapis velioniams. Nuskendusiems jūrininkų palaikai nepasiekiami – ilsisi Ramiojo vandenyno dugne.
Paraginta nekurti sąmokslo teorijų
Ramiajame vandenyne nuskendusi 115 metrų ilgio „Linkuva“ buvo vienas naujausių įmonės „Klaipėdos transporto laivynas“ (KTL) laivų.
„Linkuvos“ žūties paslaptis iki šio neįminta – niekas nežino, kas nutiko laivui per uraganą „Carlota“, kai ryšis su įgula staiga nutrūko. Vandenyną naršę glbėtojai jokių katastrofos pėdsakų neaptiko.
Jūrų kapitonas Sigitas Šileris paragino nekurti sąmokslo teorijų, bergždžiai neieškoti tragedijos kaltininkų krante, nekeikti likimo ir nepuoselėti vilčių, jog kažkas galėjo išsigelbėti.
„Gamtos stichija tada buvo stipresnė už žmogų ir jo valią. Tokia kartais būna jūrininko profesijos kaina. Tai Klaipėdos ir visos Lietuvos tragedija“, – prie paminklo „Linkuvai“ kalbėjo kapitonas.
Pasidžiaugęs, jog tradicija rinktis prie paminklo „Linkuvai“ neblėsta, S.Šileris žadėjo čia atvykti kiekvieną vasarą ir nusilenkti žuvusiesiems, kol bus pats gyvas.
Skaudžiausia jūreivystės tragedija
Japonijoje už 20 mln. litų įgytą, šaldytiems maisto produktams plukdyti pritaikytą dvylika metų jau tarnavusį transporto laivą „Linkuva“ ir jo įgulą savininkai buvo apdraudę.
Per katastrofą vandenyne žuvo 18 „Linkuvos“ jūrininkų: kapitonas Anatolijus Bobrovas, vyriausiasis mechanikas Valentinas Popkovas, kapitono padėjėjai Ivanas Vorožcovas, Vladimiras Krylas, Jurijus Šilčionokas, mechanikai Nikolajus Kriščianokas, Vladas Šilys, Sergejus Cariovas, Valdemaras Balčaitis, bocmanas Ivanas Bogdanovičius, jūreiviai Vytautas Stasiulevičius, Genadijus Liachnovičius, Aleksandras Tolstunovas, motoristai Vladimiras Vagneris, Aleksejus Verchutinas, Borisas Larkinas, praktikantas Dmitrijus Vasiljevas, virėja Anastasija Komisarova.
„Linkuvos“ žūtis – nelaimingiausias draudžiamasis įvykis Lietuvos jūreivystės istorijoje – savininkams sumokėta 18 mln. litų kompensacija.
„Lietuvos draudimas“ atlygino 10 proc. (4,5 mln. litų) nuostolių, nes laivas perdraustas užsienio bendrovėse.
Žuvusiųjų šeimoms – valstybės išmokos
„Linkuvos” jūrininkus pripažinus žuvusiais, kiekvieno įgulos nario šeimai išmokėta 100 vidutinių draudžiamųjų pajamų dydžio pašalpa (80 tūkst. 620 litų).
Bendroji suma sudarė daugiau kaip 1,5 mln. litų. Be maitintojų likusiems vaikams kas mėnesį mokėtos atskiros pašalpos.
Tiesa, jūrininkų artimiesiems tų išmokų teko palaukti. Pagal Lietuvos įstatymus, kai darbo vietoje žūsta daugiau kaip penki žmonės, teismai tik po pusmečio patvirtina jų mirtį.
Tik po to galima tvarkyti dokumentus dėl valstybės išmokų.
Šeimos, kuriose augo mažamečiai vaikai, atsidūrė keblioje padėtyje – daugeliui reikėjo ieškoti pinigų, kad išgyventų.
„Klaipėdos transporto laivyną“ už 84 mln. litų privatizavęs koncernas SBA „Linkuvos“ likimu nesidomėjo. Už pirkinį dar neatsiskaičiusiam koncernui Valstybės turto fondas buvo pratęsęs mokėjimo terminą.
Privatizuojamo laivyno vadovai tada patys sprendė visas problemas, bendravo su žuvusiųjų šeimomis.
