Teisėsaugininkų lygoje panašias tradicijas mėgina įvesti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri užtikrintai velkasi uodegoje dėl gausybės teismuose patirtų pralaimėjimų.
Kiekvienas rungtynes ši ekipa pradeda spurtuodama ir priblokšdama visus neva skandalingais tyrimais.
Tačiau jau tapo įprasta, kad dar neįpusėjus pirmajam kėliniui ji ima praleidinėti įvarčius, nes gynyba – skylėta, o puolimo grandis klimpsta iš piršto laužtų kaltinimų pelkėje.
Taip nutiko ir su neseniai nuskambėjusiu įvykiu, kai advokatai atliko savo pilietinę pareigą – STT direktoriui Ž.Bartkui pranešė apie pavaldinių machinacijas.
Atrodo, liktų atsiprašyti už savo darbuotojus ir nedelsiant pradėti tarnybinį patikrinimą.
Tačiau tai – ne Ž.Bartkaus, kuris nusprendė, kad reikia bausti ne savus, o pranešėjus, būdui. Bet iš anksto suprasdamas, kad šis mačas jau prakištas, jis nusprendė pasiųsti į aikštę dublerius – užsiundė ant advokatų ne savo agentus, o Kriminalinės policijos biuro pareigūnus. Gal jiems pavyks netyčia per kratas surasti „kompromatą“ ir taip gaisrą užgesinti? O jeigu nepavyks – tegul kapstosi tame mėšle.
Kriminalistai patikėjo STT surinktais „faktais“ ir trumpam įkišo G.Danėlių, D.Baroną ir V.Rakauską į areštinę, tačiau surastas „kompromatas“ pasirodė bevertis, nes advokatai jau buvo informaciją užfiksavę antstolių kontoroje.
Taip muilo burbulas sprogo, o kvailio vietoje liko ne vien STT, bet ir kriminalistai.
Būtent pastariesiems dabar tenka kuopti visą mėšlą, kurio prigamino STT srutų pilstymo aparatas. Mat šios tarnybos agentams patiems atlikti tokį darbą ir nesmagu, ir smirdi.
