Būtent taip politinės korupcijos byloje kaltinimą palaikantis prokuroras J.Laucius mestelėjo teismo sekretorei, o šie žodžiai buvo skirti teisėjų kolegijos pirmininkei N.Žimkienei.
Teisėjai apsimetė, kad nieko tokio neatsitiko, ir nesiryžo nušalinti valstybės kaltintojo, nors to reikalavo „MG Baltic“ advokatai, kurių teigimu, toks prokuroro elgesys yra nenormalus ir liudijantis pažeistą psichologinę pusiausvyrą.
Užtat teismas garsiosios bylos nagrinėjimą atidėjo iki rugsėjo. Galės apsiraminti ir teisėjai, galbūt nuleis garą ir pats J.Laucius.
Tačiau žinant jo praeitį taip gali ir nenutikti. Juk būtent šis prokuroras prieš kelerius metus už gerokai švelnesnius žodžius, pasakytus kitai teisėjai J.Vėgelienei, teisininkui A.Kučinskui iškėlė net baudžiamąją bylą.
Tuokart posėdžio metu A.Kučinskas pasinaudojo savo konstitucine teise – pareiškęs, kad jo bylą nagrinėjanti teisėja J.Vėgelienė yra šališka, pareikalavo ją nušalinti.
Bet šioje byloje dalyvavusiam J.Lauciui pasirodė, kad teisėja buvo įžeista, ir pareikalavo už pasakytus žodžius pradėti ikiteisminį tyrimą, nors to neprašė net pati teisėja.
Kad ir kaip būtų, J.Vėgelienę išdrįsęs šalinti A.Kučinskas net ketverius metus buvo tampomas po prokuratūras ir teismus.
Nepadėjo net kategoriškos Lietuvių kalbos instituto ekspertų išvados, jog A.Kučinsko teisėjai pasakytuose žodžiuose nėra nieko įžeidžiamo, – J.Lauciaus užkurta byla buvo perduota teismui, į kurio posėdžius iš kitame Lietuvos gale esančio Rokiškio teisininkas turėjo važiuoti trisdešimt kartų.
Galutinis nuosprendis, žinoma, buvo išteisinamasis. Tačiau J.Laucius ir kompanija pasiekė savo tikslą – pasiuntė aiškų signalą kitiems – nesišakokite, nes užtampysime iki negalėjimo.
