„Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala. Lietuvos Seimas 2021-uosius paskelbė Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais. Sieksime panaudoti šią sukaktį ir mūsų kaimyniniams ryšiams su Lenkija stiprinti“, – sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis pažymėjo, kad Lenkijai ir Lietuvai taip pat yra svarbi energetinė ir transporto jungtis tarp žemyninės Europos ir Šiaurės Europos. Jis pasidžiaugė, kad visi strateginės svarbos projektai – elektros, dujų, taip pat kelių ir geležinkelių jungtys – juda į priekį ir turėtų būti įgyvendinti laiku. Daug bendradarbiavimo potencialo yra mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, šio bendradarbiavimo nauda tampa dar aktualesnė COVID-19 pandemijos kontekste. Po kelių dienų atnaujinamos derybos dėl naujos daugiametės Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos ir ekonominio atsigavimo plano. Lietuva ir Lenkija, kaip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, sieks šalims ir regionui svarbių sprendimų dėl paramos ekonomikai gaivinti, reikiamų lėšų skyrimo sanglaudai ir žemės ūkiui.
Išreikštas apgailestavimas, kad Europos Parlamentas neįsiklausė į devynių valstybių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, balsus nepritarti ES Mobilumo paketui. Kai kurios jo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos principams. Su Lenkijos premjeru sutarta kartu ginti savo vežėjų interesus teisinėmis priemonėmis, o jeigu bus priversti, kreiptis į ES Teisingumo Teismą.
Pabrėžta, kad šis vizitas – neįprastas ir vyksta neįprastomis sąlygomis, nes vis dar kovojama su koronaviruso pandemijos padariniais. Lietuvos, Lenkijos, Baltijos šalių vyriausybės darys viską, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakas į galimą naują viruso bangą.
Pasidžiaugta, kad susitikimas vyksta gražia istorine proga – minint Žalgirio mūšio 610-ąsias metines, ir pažymėta, kad Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra geriausi per pastarąjį dešimtmetį.
