Pasirodžius informacijai, kad Astravo atominė elektrinė (AE) paleista gali būti jau rugpjūčio pradžioje, ketvirtadienį Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynimo taryba (VGT), aptarusi Lietuvos pasirengimą apsisaugoti nuo potencialių Astravo AE keliamų grėsmių. Tarp VGT aptartų klausimų taip pat buvo Baltijos valstybių sinchronizacijos spartinimas ir būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimas.
Pasak D.Kuliešiaus, datos klausimas jau buvo ne kartą nukeltas, tačiau deklaracijos, kad Astravos AE gali pradėti veikti artimiausiu metu, gali pasitvirtinti.
Primename, kas VGT sudaro Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Ketvirtadieniniame posėdyje taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Elektrinė nėra saugi
„Artėjant galimam Astravo AE paleidimui, prezidentas inicijavo VGT posėdį tikslu įvertinti Lietuvos pasirengimą, apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką. Mes vertiname, kad elektrinė kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Mūsų tikslas – reaguoti ir būti pasiruošus“, – sakė D.Kuliešius.
Nepaisant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, pažeidžiant tarptautines konvencijas, neįgyvendinus streso testų rekomendacijų, Baltarusija deklaruoja planus artimiausiu metu pradėti atominės elektrinės veiklą. Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas pranešė, kad „Rosatom“ fiziškai įjungti Astravo AE planuoja jau rugpjūčio pradžioje.
Astravo AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Ji statoma maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Aptarė dvi temas
Vyriausiasis patarėjas patikino, kad VGT posėdyje buvo aptartos dvi pagrindinės temos – tai yra civilinė sauga ir nesaugios atominės elektrinės pagamintos elektros nepatekimas į Baltijos šalių rinką. Jo teigimu, turimi planai yra geri, tačiau būtina juos išbandyti praktiškai, o kartu būtina užtikrinti Lietuvos elektros energijos savarankiškumą bei įgyvendinti kitas priemones, kurios garantuotų elektros sistemos didesnį saugumą.
„Sutarta, kad Lietuva ir Baltijos šalys turi siekti susitarimo, kad trečiosiose šalyse pagaminta nesaugi elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką. <..> Mintis, kad Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos, kad Astravo AE kelia grėsmę ir Lietuva turi apie galimus saugos pažeidimus informuoti tarptautinę bendruomenę ir siekti užtikrinti saugumą regione ir Lietuvoje“, – aiškino D.Kuliešius.
Pasirengimas kainuos įspūdingą sumą
Vidaus reikalų ministrė patikino, kad pilnas pasirengimas nelaimės Astravo AE atveju apsaugoti Lietuvos gyventojus kainuotų apie 135 mln. eurų. Pasirengimas, anot R.Tamašunienės, gali būti įgyvendintas etapais.
Ji taip pat pripažino, kad dėl koronaviruso pandemijos buvo išnaudoti valstybiniai apsaugos priemonių rezervai, tačiau jie yra atnaujinti.
„Apsauginės priemonės buvo išnaudojamos, bet priimti Vyriausybės sprendimai ir rezervas nuolat papildomas.
Mes turime pakankamai dviems mėnesiams apsauginių priemonių visiems pareigūnams, medikams. Kalbant apie incidentus radiologinius ir branduolinius, tai pasiektų daugiau visuomenės. Tai mes kalbame apie maisto atsargas, švarinimą, perrengimą, patalpinimą į saugias vietas“, – teigė R.Tamašunienė.
VGT dar kartą patvirtino, kad Kruonio HAE negali būti naudojama Astravo AE naudai – nei rezervų suteikimo, nei „naktinio“ užkrovimo prasme, kaip numatyta Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme.
Valstybės gynimo tarybos nariai taip pat aptarė būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą. Nutarta įgyvendinti Lietuvos elektros sistemos savarankiškumui ir patikimumui didinti skirtas papildomas priemones, užtikrinti didesnę vietinę elektros gamybą spartinant sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais.
Posėdyje pristačius Lietuvos pasirengimą reaguoti į Astravo AE keliamas grėsmes, VGT nutarė gerinti valstybės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimą, užtikrinant civilinę saugą: Astravo AE efektyvią stebėseną, grėsmių ir krizių valdymo ir pasekmių šalinimo sistemos veiklą, siekiant būti pasirengus apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką.
