Šis, kaip dabar specialistai vertina, barbariškas gamtos niokojimo aktas įvykdytas rajone gerai žinomo verslininko Romualdo Pašukonio valdose.
„Nieko nematėme, nieko negirdėjome“, – lyg kažko labai bijodami į kalbas nesileido artimiausi R.Pašukonio kaimynai, iš kurių kiemų akivaizdžiai matyti nukastas ežero krantas.
Pats R.Pašukonis, savo valdose laikantis danielius ir jau ne vienus metus turintis nemenką medienos apdirbimo įmonę, vengė bet kokių komentarų, kas lėmė, kad prireikė nukasti ežero šlaitą, – esą turįs teisę niekam nieko neaiškinti.
Vis dėlto jam teko pasiaiškinti ir Lazdijų rajono savivaldybės atstovams, ir Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams.
Kranto vaizdas pribloškė
„Ką ir kalbėti, vaizdas – tiesiog pribloškiantis. Galvoje netelpa, kodėl reikėjo šitaip suniokoti Niedaus pakrantę“, – po apsilankymo prie R.Pašukonio valdų nukasto ežero šlaito kalbėjo Lazdijų rajono vyriausiasis architektas Ričardas Vyšniauskas.
Jam antrino ir rajono savivaldybės specialistas, už gamtos apsaugą atsakingas Andrius Milkus: „Pats nebuvau nuvažiavęs apžiūrėti nukasto šlaito, bet jei tuo susidomėjo Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcija, peršasi išvada, kad šlaitas nukastas be jokių tam reikalingų leidimų.“
Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Evaldas Brusokas bendraudamas su „Lietuvos rytu“ teigė, kad tie asmenys, kurie vaizdingose ežerų ar upių pakrantėse turi sodybas ar ūkius ir nori pertvarkyti apsaugines jų juostas, pirmiausia privalo parengti projektus.
„Turint projektą būtini ir specialūs leidimai numatomiems darbams. Viso to R.Pašukonis, atrodo, neturėjo ir mums aiškino, kad po liūčių dalis ežero šlaito nuslinko, todėl likusią dalį nukasęs, o dabar planuoja statyti akmeninę tvorelę“, – pasakojo E.Brusokas, prieš kelias dienas apžiūrėjęs nukastą Niedaus ežero krantą.
Kokios gresia nuobaudos?
Ar iš tikrųjų galima patikėti R.Pašukonio versija, kad Niedaus krantą nuplovė smarki liūtis, tad jam nebelikę nieko kita, kaip tik imti ir nukasti jį dar labiau?
Daugelis prisimena, jog birželio pabaigoje Kareivonių kaimo ir Niedaus ežero apylinkėse būta smarkių liūčių, tačiau vienas primygtinai prašęs pavardės neminėti R.Pašukonio kaimynas, nes esą bijąs, kad jis nesudegintų namų, „Lietuvos rytui“ prasitarė matęs, kaip dar prieš Jonines po verslininko valdas važinėjęs ekskavatorius.
Todėl peršasi išvada, kad R.Pašukonis tiesiog gudriai klaidina ir Lazdijų rajono savivaldybės atstovus, ir aplinkosaugininkus, o jo artimiausi kaimynai nekalba, nes kažko bijo.
„Mes tikrai skaičiuosime žalą. Kokio dydžio bus skiriama bauda, dar negalėčiau atsakyti, nes reikia patikrinti, koks realus pakrantės apsaugos juostos plotas ir koks jis yra R.Pašukonio nuosavybės dokumentuose.
Be to, yra tam tikra žalos apskaičiavimo metodika, prie kurios dar prisidės ir administracinė bauda, todėl nenorėčiau spėlioti, kiek tektų sumokėti už nukastą šlaitą“, – aiškino E.Brusokas.
Jis neneigė, kad panašių atvejų, kai niokojamos vaizdingų ežerų pakrantės, pasitaiko neretai: „Žmonės už sodybas tokiose vietose moka nemenkus pinigus, o baudos už gamtos niokojimą, nors kiekvienas atvejis – vis kitoks, šiuo metu per mažos.“
Sudomino ir Seimo narį
Į Seimą Lazdijų rajone rinktas druskininkietis Zenonas Streikus taip pat neneigė ne kartą girdėjęs, kad vaizdingose ežerų pakrantėse vykdomi gamtos vandalizmo aktai, tačiau įsitikinęs, jog kiekvienu atveju juos principingai turi įvertinti tai kontroliuojančios institucijos.
„Be jokios abejonės, gamtosaugininkai turės išsiaiškinti šį atvejį, o, jei prireiks, teks kreiptis ir į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Juk jau yra buvę istorijų, kai panašūs atvejai gamtosaugininkų buvo įvertinti ypač griežtai.
Jau nekalbant apie Druskininkų mero Ričardo Malinausko istoriją, kai jo sodybos tvora prie upelio tiesiog metrais buvo matuojama, ją net mokslininkai tyrinėjo“, – kalbėjo Z.Streikus ir žadėjo pasidomėti nukastu Niedaus ežero krantu.
