Švystelėjus saulei, pagrindines arenas užplūdo minios žmonių, tarp kurių nemažai svečių iš kitų šalies vietovių. Pagreitį įgavusi Jūros šventė jau beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų.
Šventė persikėlė į mokyklos kiemą
Pagrindiniai šventės veikėjai jūrininkai, laikydamiesi medikų nurodymų nesiburiuoti viešose erdvėse, buvo atšaukę Klaipėdos koncertų salėje organizuojamą tradicinį savo renginį, bet paskui persigalvojo – nutarta susirinkti erdviame Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) kieme.
Pagrindinėje šalies jūrininkų kalvėje pirmąkart vykusi šventinė vakaronė sutraukė nemenką svečių būrį. Prieš renginį dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti išskirtines LAJM auditorijas ir laboratorijas.
Klaipėdos jūreivystės mokyklą prieš pusšimtį metų baigę žilagalviai laivų kapitonai ir mechanikai stebėjosi kabinetais, neatpažįstamai pasikeitusia aplinka, kurioje dabar ugdomi profesionalūs jūrininkai.
LAJM kieme koncertinę programą pradėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius, profesorius Jonas Sąlyga – ne tik medikas, bet muzikantas, vokalistas, dainų kūrėjas, išleidęs ne vieną savo kūrybos albumą.
Skambėjo jūreiviškos dainos
Svajones apie jūrininko karjerą į Hipokrato priesaiką kažkada iškeitusio J.Sąlygos atlikta buvusio klaipėdiečio, lietuvių simfoninės muzikos klasiko, kompozitoriaus Eduardo Balsio daina „Senas jūrininkas“ sužavėjo publiką - dainininkas sulaukė audringų plojimų.
Subtiliai atlikęs kitą garsią giesmę „Paloma“ („Balandėlė“) apie jūrininką, kurio krante laukia nesulaukia mylimoji, J.Sąlyga, pasak kai kurių melomanų, įgijo teisę atsistoti į vieną gretą šalia ispanų estrados grando Julio Iglesijaus – bene geriausio pasaulyje šios romantiškos dainos atlikėjo.
Žiūrovus jūreiviškomis dainomis linksmino muzikos pedagogo ir kompozitoriaus Pranciškaus Škimelio vadovaujamas senjorų klubo „Klaipėda“ moterų vokalinis ansamblis, kito solistai.
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), Jūros veteranų ir Jūrų kapitonų asociacijų, LAJM pastangomis surengtoje vakaronėje pagerbti labiausiai nusipelnę jūrininkai - jiems įteikti Jūros veteranų ženklai.
Pagerbti nusipelnę darbuotojai
Premjero Sauliaus Skvernelio padėkos raštai buvo įteikti Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltų elektromechanikui Sergejui Piavinui, Limarko įmonių grupės Jūrų agentūros ekspedijavimo skyriaus vadovui Linui Adomauskui.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus padėkos raštais apdovanoti įmonės „Gridinsenta“ vadovas Genadijus Šamovas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJU) laivo „Gelmė“ kapitonas Vytautas Dačkus, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos laivų mechanikas Vytautas Prišmontas.
Dar vienas J.Narkevičiaus padėkos raštas ir KVJU direkcijos darbuotojo garbės ženklas įteiktas Klaipėdos jūrų uosto kapitonui Adomui Alekna - už nuoseklų ir kryptingą darbą kuruojamoje srityje.
Maivų statybos ir remonto Klaipėdoje verslo tarpukariu pradininko Pauliaus Lindenau medaliai įteikti Povilui Jasukaičiui („Klaipėdos laivų remontas“) ir Vladimirui Bugajevui (įmonė „Garant group“).
Šviesuliams – Liuviko Stulpino medalis
Buvusio KVJU direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus iniciatyva Susisiekimo ministerijos įsteigtas pirmojo lietuvio jūrų kapitono ir Klaipėdos uosto vadovo Liudviko Stulpino medalis, pagamintas iš aukso, sidabro ir stiklo emalio, vertinamas kaip pati garbingiausia jūreivystės regalija.
Juo kasmet apdovanojami iškilūs Lietuvos jūrininkai ir uostininkai - jau yra dvylika tokių medalininkų.
Šiemet L.Stulpino medalis įteiktas LJS pirmininkui, kapitonui Petrui Bekėžai – už ilgametę ir nepriekaištingą veiklą puoselėjant nacionalinį laivyną, kultūros paveldą, garsinant Lietuvos, kaip jūrų valstybės, vardą.
Už ilgametį darbą plėtojant Klaipėdos uostą, jo konkurencingumą, pažangių technologijų diegimą L.Stulpino medaliu taip pat apdovanotas ir Vidmantas Dambrauskas - Lietuvos jūrų krovos įmonių asociacijos prezidentas, vadovaujantis pajėgiausiam uoste Birių krovinių terminalui.
Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklas prisegtas energingam asociacijos „Jūros veteranai“ vadovui Vytautui Petruliui ir įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ generaliniam direktoriui Alvydui Butkui.
Damos žvilgsniais varstė kapitonus
Jūrininkų bendruomenę pasveikino LAJM direktorius Vaclovas Stankevičius, komplimentų susirinkusiems nepagailėjo į vakaronę atvykęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kone visuose Jūros šventės renginiuose dalyvaujantis, žodžio kišenėje neieškantis meras tą dieną pasakė savo penktąją kalbą.
Po oficialios programos pakviesti prie simbolinių vaišių stalo svečiai pakėlė taures už jūrininkus ir Klaipėdą – vienintelį, bet galingą Lietuvos uostą, į kurį jau gali įplaukti didžiausi pasaulio laivai.
Damų žvilgsniai, kaip visada, krypo į uniformuotus kapitonus, kurių mundurai nusagstyti įvairiais pasižymėjimo ženklais. Taip jau būna – moteris labiausia traukia žvilgančios sagos.
„Ir dar jų akyse žaižaruojančios ugnelės“, – patikslino J.Sąlyga – ne tik jūrininkų, bet ir moterų sielos gelmių žinovas.
Festivalio šurmulys – Danės upėje
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje naują erdvę šventiniams renginiams po atviru dangumi atradę vakaronės svečiai stebėjosi, kodėl čia anksčiau neskambėjo dainos.
Naujasis LAJM vadovas, buvęs Seimo narys ir diplomatas V.Stankevičius, vylėsi, jog kitą vasarą čia pavyks surengti dar įspūdingesnę jūrininkų šventę: „Jokios pandemijos negali įveikti jūreiviškos dvasios“.
Klaipėdos gatvėse, aikštėse, skveruose toliau šurmuliuoja Jūros šventė. Danės krantines apgulę žiūrovai stebėjo vieną populiarius renginių – dešimtą kartą surengtas irklinių drakonų valčių varžybas, sutraukusias 36 komandas.
KVJU direkcijos organizuojamos emocingos valčių lenktynės per senamiestį tekančioje upėje jau išaugo į tarptautines, bet šiemet dėl pandemijos grėsmės į jas neatvyko iš kitų šalių kviestos komandų.
Irkluotojai parodė, ką moka ir gali
Drakonų valčių varžybose gali dalyvauti, kas tik nori, dalyviai neskirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį. Stoti į startą negali tik profesionalūs sportininkai irkluotojai ir nepilnamečiai asmenys.
Niekam nepavyko pralenkti šauniai irklavusios komandos „Kogas“, kuri, skambant būgnams, pusės kilometro atstumą upėje įveikė per 2 minutes ir sek.
Antra liko įmonės „Vakarų laivų gamykla“ komanda, o trečiąja vieta pasidalijo vienodu laiku trasą įveikusios „Novikonto“ ir „Arijaus“ komandos.
„Sveikinu visus lenktynių dalyvius – jie pademonstravo valią, ryžtą ir ištvermę“ – kalbėjo varžybų taures nugalėtojams įteikęs KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.
Klaipėdos kruizinių laivų terminale, „Švyturio-Brewery“ alaus daryklos pašonėje, prie paminklo „Arka“, Atgimimo aikštėje, kitose miesto erdvėse skamba liaudies muzika, žmones linksmina chorai, vokalistai.
Medikai pataria neatsipalaiduoti
Jūros šventėje dalyvaujantys profesionalūs atlikėjai koncertuoja mobiliose scenose, kurias vilkikai perveža iš vienos vietos į kitą, kad daugiau žiūrovų nesusitelktų aikštėse ir skveruose.
Tiesa, ne visi į koncertus, ypač vakarinius, plūstantys žiūrovai skrupulingai laikosi infektologų rekomendacijų, daugelis net neprisimena, jog ne dar taip seniai Klaipėdoje buvo užfiksuota itin pavojingų koronaviruso protrūkio židinių.
Kai kurie skeptikai dėl tokio žmonių abejingumo jau kaltina Jūros šventės organizatorius, viešosios tvarkos tarnybas, policiją, savivaldybę, netgi prognozuoja, kad po tokios smagios vasaros fiestos uostamiestyje vėl liesis ašaros.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC) šventės organizatorius ir dalyvius iš anksto įspėjo, jog pandemijos grėsmė neišnykusi – masiniuose renginiuose verčiau laikyti asmeninės higienos taisyklių, kad neatsirastų naujų koronaviruso židinių.
„Žmogus gali stovėti šalia kito, nejaučiančio simptomų, bet jau apsikrėtusio. Prašome tiek nedaug - viešose erdvėse laikytis saugaus atstumo, prisidengti nosį ir burną“, – dėl padarinių nerimauja NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.
