„Gavome patvirtinimą iš didžiųjų gydymo įstaigų, kad sistema veikia, jos patvirtino, kad gali išrašyti receptus, atlikti kitus veiksmus. (...) Per pirmą valandą, kol veikia sistema, negavome signalų, kad trukdžių yra, bet esame pasiruošę juos šalinti“, – sakė įmonės atstovas.
„Ji toje pačioje vietoje, kur buvo prieš incidentą“, – pridūrė jis.
Registrų centro vadovas taip pat patikino, kad visi duomenys yra sėkmingai atkurti.
„Kiek buvo padaryta kopijų, o jos buvo daromos kas valandą, turime patvirtinimą iš gydymo įstaigų, kad duomenys yra, kad jie yra saugūs ir neprarasti“, – teigė S. Urbanavičius.
Registrų centro vadovas akcentavo, kad sistemos atkūrimas – tik darbų pradžia.
„Reikia užtikrinti, kad ji veiktų. Tikrai prašysime pagalbos, neatidėliotinų sprendimų valstybiniu lygmeniu. Turėsime galvoti apie kitas lokacijas, apie rezervinę (duomenų bazę – BNS), kaip žinia, ne kartą komunikavome, kad laukiama įrangos, tačiau jos neužteks, reikės įsigyti kitą, papildomą įrangą“, – kalbėjo Registrų centro vadovas.
S. Urbanavičius interviu BNS yra sakęs, jog rezervinei duomenų bazei reikalinga įranga yra užsakyta, tačiau dėl įvykusio incidento ji bus naudojama kaip pagrindinė, o rezervinę vėl reikės užsakyti.
Antradienį jis nedetalizavo, kokia įranga šiuo metu naudojama e.sveikatos sistemos veiklai.
„Aš nenorėčiau sakyti, ar skolinta, ar kaip, mes radome greitus sprendimus“, – kalbėjo S. Urbanavičius.
Registrų centro vadovas taip pat dar negalėjo įvertinti patirtų nuostolių ir išlaidų, atstatant sistemą.
„Dabar ramiai viską susiskaičiuosime“, – sakė jis.
E.sveikatos sistemos veikla atkurta antradienį apie 13 valandą.
Po Vilniuje vykusios liūties praėjusio pirmadienio vakarą trūkus vamzdžiui buvo užpilta Registrų centro serverinė. Dėl to buvo sutrikusi daugelio įmonės valdomų sistemų veikla. E.sveikata neveikė kiek ilgiau nei savaitę.
Atnaujinus e.sveikatos veiklą, vaistinės baiminasi receptų dubliavimosi
Registrų centrui antradienį pranešus apie atnaujintą e.sveikatos veiklą, šalies vaistinių atstovai baiminasi, kad medikų per savaitę išduoti popieriniai receptai gali dubliuotis su išrašytais elektroniniais.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS sakė tikinti, kad didžioji dalis problemų, kilusių dėl ilgiau nei savaitę sutrikusios sistemos, išsispręs, bet, anot jos, kils iššūkių dėl kompensuojamųjų receptinių vaistų.
„E.sveikata nekaupia informacijos apie popierinius receptus. Vadinasi, jei pacientas atėjo į vaistinę ir vaistininkas mato jo elektroninius receptus, gali būti, kad gydytojas jam išrašė ir popierinį. Gali būti dubliavimasis. Tad tai susiję ir su racionaliu vaistų vartojimu ir su finansine našta vaistinėms, nes kyla klausimas, ar tuomet teritorinės ligonių kasos apmokės“, – teigė asociacijos vadovė.
K. Nemaniūtė-Gagė tikisi pacientų sąmoningumo, tačiau sako, kad dalis žmonių, ypač jei vartoja daug vaistų, gali juos antrąkart įsigyti netyčia, nes tiesiog neprisimins juos jau pirkę su popieriniu receptu.
Pasak jos, vaistininkai patikrinti, ar pacientas tikrai nėra jau įsigijęs vaisto su kompensacija, galės tik jau pardavę medikamentą ir perdavę informaciją Valstybinei ligonių kasai, o procedūra, kai informacija atsinaujina, gali užtrukti iki 20 minučių, kai žmogus jau bus palikęs vaistinę.
Vaistinių asociacijos vadovė taip pat sako nesanti tikra, jog su dideliu darbo krūviu susidūrę medikai sutrikus sistemai spėjo registruoti išrašytus popierinius receptus.
„Tai turėtų pasakyti ligonių kasos, ministerija. Laukiame visos šios informacijos“, – tvirtino ji.
E.sveikata sutriko praėjusį pirmadienį, po smarkios liūties Vilniuje, kai vanduo užliejo Registrų centro serverinę. Tuomet sutriko ir daugelio kitų įmonės valdomų sistemų veikla.
Registrų centras pranešė, jog antradienį sistema atkurta, tačiau įspėjo dėl galimų pavienių trikdžių.
Kliūtys dėl kompensuojamųjų vaistų
Nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujai tvarkai, mažas pajamas gaunantiems ir vyresniems nei 75-erių pacientams suteikta galimybė kompensuojamuosius vaistus gauti nemokamai, t.y. vadinamosios priemokos pradėtos kompensuoti automatiškai per ligonių kasas.
Tačiau, anot K. Nemaniūtės-Gagės, čia taip pat kilo problemų: strigus e.sveikatai, jei pacientai su savimi neturėdavo popierinių receptų, vaistininkai negalėjo niekuo padėti ir tiek turintieji teisę į kompensacijas, tiek į visiškai nemokamus vaistus be priemokų, medikamentų galėjo įsigyti nebent už visą kaina.
„Kol elektroninių receptų vaistininkai nematė, pacientų aptarnauti tiesiog negalėjo. Bet tokie žmonės, grįžę pas gydytojus ir išsirašę popierinius receptus, galėtų susigrąžinti vaistinei sumokėtą priemoką kreipdamiesi į ligonių kasas. Taip nurodė ministerija, bet tai – sudėtingas laikas pacientams“, – kalbėjo ji.
Ji tvirtina, kad minėti pakeitimai galėjo būti aktualūs apie ketvirčiui milijono gyventojų.
