Medininkų seniūnijoje (Vilniaus r.) kalbinti gyventojai portalui lrytas.lt tvirtino, kad niekas net neinformavo, kad tokios tabletės bus dalijamos.
Tuo tarpu valdžia skelbia, kad dar liepos pradžioje dvidešimčiai likusių Vilniaus rajono seniūnijų seniūnams buvo perduotos kalio jodido tabletės, skirtos gyventojams, patenkantiems į nustatytą išplėstinio planavimo atstumą – gyvenantiems 100 kilometrų spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės.
Tabletės turėjo būti išdalintos Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Juodšilių, Maišiagalos, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemenčinės, Nemėžio, Paberžės, Pagirių, Riešės, Rudaminos, Rukainių, Sudervės, Sužionių, Šatrininkų, Zujūnų, Nemenčinės miesto seniūnijų gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą minėtose seniūnijose.
Gyventojai jiems skirtus preparatus galėjo atsiimti ir seniūnijoje, kartu esą dalijami informaciniai lapai 4 kalbomis (lietuvių, lenkų, rusų ir anglų) su nurodymais kada ir kaip vartoti šį preparatą nelaimės atveju bei rekomendacijos, kaip elgtis, jei įvyktų branduolinis ar radiologinis incidentas. Tik ar daug kas tokia galimybe pasinaudojo?
Anksčiau nors pieną būtų gėrę
Nuo Medininkų iki Astravo atominės elektrinės keliu – pusšimtis kilometrų, tiesiai – dar arčiau. Padvarionių kaime gyvenantis Janas, paklaustas apie tabletes, nukirto: „Niekas nieko nedalijo ir net nesiūlė.“
Jo sūnus Miroslavas mėgino juokauti: „Aha, jau gavau ir su grietine tabletes suvalgiau.“ Paskui surimtėjęs jis taip pat prisipažino apie kalio jodido tabletes nieko negirdėjęs. Kaip ir kaimynai – bent tie būtų kalbėję.
„Kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Anksčiau bent pieną nuo radiacijos būtume gėrę, bet kaime nė vienos karvės neliko. O buvo net 76“, – tikslų gyvulių skaičių galėjo pasakyti Janas. Žemės ūkis – jam artimesnė tema. Padvarionių gyventojo nuomone, Lietuva keliaklupsčiauja prieš Europą, dėl to ir gyvulių niekas nebeaugina, laukai ištuštėję. Kur tai matyta – už pieno litrą tik 16 centų moka! Vanduo parduotuvėje trigubai brangesnis.
Janas guodėsi bent tuo, kad pieno produktų vaikystėje atsivalgęs: „Rytą varškė, pietums varškė, vakarienei – varškė. Į tualetą nespėdavau lakstyti, tai gal ir imunitetą nuo radiacijos jau įgijau“, – juokavo Padvarionių gyventojas.
Jo nuomone, dabar pieno iš parduotuvės geriau išvis negerti. Juk jis pakelyje kaip šviežias metus atrodo, o anksčiau kaime vasarą, būdavo, per pusdienį sugyždavo.
Ar bijo pašonėje atsiradusio monstro? „Bijok atsigerti sintetinio pieno, bijok kažkokio užkrato, bijok elektrinės. Visko mus verčia bijoti. Ko čia bijoti tos elektrinės?“ – numojo ranka į pokalbį įsijungęs Miroslavas.
Jam pritarė Janas: „Ignalina avarijos išvengė, tai Černobylis bumptelėjo ir radiacija mus pasiekė. Čia politikų užsiėmimas visus gąsdinti. Mes paprasti žmonės, iš politikos negyvename. Jeigu jau taip bijome, tai reikėjo protestuoti, kai baltarusiai elektrinę tik pradėjo statyti.“
Vis tiek į žemę teks sulįsti
Paklaustas apie kalio jodido tabletes, Alaburdiškių kaime gyvenantis Vladimiras Veleženis net akis išpūtė. „Koks čia daiktas?“ – teiravosi jis, pakvietęs iš trobos sutuoktinę Jadvygą Vaškūnienę.
Moteris sakė, kad tų tablečių nelabai ir reikia. „Vis tiek ten teks keliauti“, – atsidususi parodė koja į žemę.
Jai svarbiau, kad negali pasimatyti su sūnumi, gyvenančiu Baltarusijoje, Kamenyj Lohe. Gyvenvietė yra iškart už Lietuvos ir Baltarusijos sienos, bet paskutinį kartą sūnus buvo atvažiavęs tik kovo mėnesį. Dabar dėl pandemijos nenuvažiuosi, o kai buvo galima, tai tekdavo vizos į Vilnių keliauti.
Kad aplankytų sūnų, sugaišdavo mažiausiai dvi dienas, nors gyvena jis tik už poros dešimčių kilometrų. Bet motiną ir sūnų skiria siena.
Valdžios geriau nieko neprašyk
Kalio jodido tablečių negavęs ir Medininkų gyventojas Tomas. Bet jis ir neisiąs, ir neprašysiąs. Štai nuėjo paprašyti, kad sveikatai kenksmingą namo stogo šiferį pakeistų – špygą parodė. Tomas stebėjosi: net vietos kunigas jo brolio nenorėjo laidoti.
„O štai kultūros namų stogą jau kelintą kartą iš naujo dengia, nors ten vos vienas kitas renginėlis vyksta. Kam? Svarbu, kad ne žmogui“, – liejo nuoskaudas Tomas.
Anot jo, valdžia tik nurodinėti moka. Štai augino jis anksčiau du jaučius. Atvažiavo iš rajono savivaldybės jų tikrinti.
„Sakau, jaučiai ganykloje. Klausiu: ką ten pamatysite? Atsakė, kad nori numerius patikrinti. Tai kol ėjome į ganyklą toji moteriškė man moralus skaitė, kad negalima jaučių prie karvių leisti, esą tokie reikalavimai. Nors aš tik jaučius auginu. Neiškenčiau ir rėžiau: „Geriau padėkite tuos jaučius parduoti arba patylėkite!“
Reikia suspėti išsivirti pietus
Tiesa, Vilniaus rajono savivaldybė kalio jodido tabletes dalijo Buivydžių, Kalvelių ir Lavoriškių seniūnijų gyventojams, patenkantiems į skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną – gyvenantiems 30 kilometrų spinduliu nuo statomos Astravo atominės elektrinės.
Beje, kalio jodido tabletės apsaugo tik nuo radioaktyviojo jodo, tačiau ne nuo kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurios pasklinda aplinkoje branduolinės avarijos atveju, todėl jos turėtų būti vartojamos tik rekomendavus valdžios institucijoms.
Tik ar valdžios informaciją pasienio gyventojai išgirstų, jeigu jų per porą mėnesių net tabletės nepasiekė? Juk kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu.
Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu, bet ne vėliau nei praėjus 8 valandoms. Naudoti kalio jodido tabletes kitu nei nurodyta laiku gali būti žalinga.
Vienkartinė kalio jodido tablečių paros dozė apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. Juokingai skamba gyventojams skirtoje informacijoje, kad patartina kalio jodido tabletes gerti po valgio.
Taip išiena, kad jei neduokdie Astravo atominėje elektrinėje įvyks branduolinė avarija, reikia dar pietus išsivirti.
