Kauno valdžia net paslapčia džiaugėsi, kad Karmėlavoje įsikūręs oro
uostas netapo pagrindiniais šalies oro vartais, mat kartu su
grįžtančiais iš tolimų šalių lietuviais į Vilnių keliavo ir
koronavirusas.
Panašiai nutiko Klaipėdoje, kuriai teko priimti keltais grįžtančius
Lietuvos gyventojus – tiek esamus, tiek išbandžiusius emigranto dalią.
Situacija pasikeitė staiga ir pačiu netinkamiausiu metu, kai atrodė, kad
grėsmė jau nutolo, o gyvenimas grįžo į įprastas vėžes.
Koronaviruso karštuoju tašku Kaunas tapo po to, kai šiame mieste
įsikūrusi logistikos paslaugos įmonė iš Uzbekistano atsivežė būrį
vilkikų vairuotojų ir juos apgyvendino Pramonės prospekte įsikūrusiame
bendrabutyje.
Tolimos šalies gyventojai nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu ir, užuot
sąžiningai praleidę 14 parų saviizoliacijoje, drąsiai šmirinėjo po
aplinkines parduotuves, užsuko net į turgų.
Jau pirmomis dienos paaiškėjo, kad COVID-19 yra užsikrėtę beveik dvi
dešimtys uzbekų, nors dauguma jų nejautė jokių ligos simptomų.
Naujausiais skaičiavimais, su šiuo židiniu yra susiję daugiau kaip 30
užsikrėtusių žmonių.
Nuvežti į Abromiškių reabilitacijos ligoninę (Elektrėnų sav.) uzbekai iš
pradžių taip pat mėgino šiauštis – reikalavo vaistų ir net grasino
palikti gydymo įstaigos teritoriją.
Dar blogiau, kad iš šio židinio užkratas per vieną greitosios medicinos
pagalbos ekipažo vairuotoją persimetė į savivaldybės valdomą įmonę
„Kauno autobusai“, kurioje užsikrėtė mažiausiai 11 darbuotojų.
Vienintelė paguoda, kad tarp užsikrėtusiųjų nėra vairuotojų, nes kai
kuriems kauniečiams po tokios žinios galėtų sukilti kūno temperatūra net
be užkrato.
Gal sutapimas, tačiau staigus susirgimų skaičiaus padidėjimas šalyje
sutapo su uzbekų pasirodymu Kaune, todėl nenuostabu, kad jiems ir
užsieniečius pasamdžiusiai bendrovei prakeiksmus siunčia visi apsauginių
kaukių priešininkai.
Niekas neskaičiavo išsigandusių ir drąsių kauniečių, tačiau ir vieni, ir
kiti vengia naudotis viešuoju transportu. Net savaitgalio vakarais, kai
oro temperatūra nenukrinta žemiau 20 laipsnių, kai kurie troleibusai
rieda visiškai tušti – taip pat ir nuo Kauno marių.
Galima svarstyti, kad taip nutiko dėl ištuštėjusio miesto, – juk
liepos ir rugpjūčio mėnesiais dauguma žmonių atostogauja, nevyksta
studijos, o moksleiviais rūpinasi sodybose ar pajūryje įsikūrę seneliai.
Tačiau stebina kita aplinkybė – lengvųjų automobilių šiemetę vasarą
Kauno gatvėmis rieda gerokai daugiau negu įprastai, remontuojamuose
ruožuose nuolat susidaro didelės eismo spūstys.
Baisu net pagalvoti, kaip atrodys Kauno gatvės rugsėjo pradžioje.
Automobiliai stumdysis spūstyse, o troleibusai vėl važinės pustuščiai.
Toks gyventojų elgesys bus visiškai pateisinamas, nes saugumas gerokai
svarbiau už gražias ekologines idėjas ir net padidėjusias išlaidas.
Juolab sveikatos priežiūros specialistai kartu su politikais vieningai
gąsdina naujomis koronaviruso bangomis, skelbia papildomus apribojimus
ir primena sankcijas už jų nesilaikymą.
Tokiomis aplinkybėmis naivu įtikinėti kauniečius naudotis autobusais ir
troleibusais, kuriuose keleiviams kartais gali tekti važiuoti net labai
intymiai susiglaudus.
Galimas ir kitas scenarijus – ištuštės tiek gatvės, tiek miesto
transportas, o dauguma darbų bus atliekama sparčiai populiarėjančiu
nuotoliniu būdu.
Visuomeninis miesto transportas gali tapti ta sritimi, kuri
skaudžiausiai nukentės dėl naujų gyvenimo ypatumų, ir jam reikės
didžiausios Kauno savivaldybės finansinės paramos.
Naujųjų troleibusų turbūt neteks parduoti į metalo laužo supirktuvę,
naujieji hibridiniai autobusai jau užsakyti, tačiau reikšmingų
investicijų į visuomeninio transporto plėtrą, naujas technologijas Kaune
kelerius artimiausius metus taip pat neverta tikėtis.
„Laikinoji sostinė“
