Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1506 m. Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. Tai buvo bene didžiausia Lietuvos pergalė prieš totorius. Kaip padėkos ženklą už laimėtą mūšį Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvila Senasis fundavo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčią ir šalia jos įkūrė karmelitų vienuolyną.
1772 m. Sankt Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija sudarė pirmojo Abiejų Tautų Respublikos pasidalijimo sutartis. Rusijai atiteko LDK žemės Baltarusijos šiaurės rytuose ir Latgala, Prūsijai – lenkų šiaurinės žemės, Austrijai – Ukrainos vakarinė dalis su Lvovu ir lenkų pietinės žemės.
1799 m. Žemaičių vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.
1931 m. Kaune ėmė veikti Žaliakalnio funikulierius – pirmasis tokio tipo įrenginys Lietuvoje.
1941 m. vokiečiai nutraukė okupuotos Lietuvos Laikinosios vyriausybės veiklą. Vietoj jos buvo įsteigta nacių kontroliuojama lietuvių savivalda su jos aukščiausiųjų pareigūnų – generalinių tarėjų – institucija. Lietuvos generaline sritimi pavadinta Lietuva tapo Ostlando dalimi.
1945 m. Simno valsčiuje prasidėjo Lietuvos partizanų ir NKVD Žuvinto ežero–Palių mūšis. Jis vyko didžiuliame 5428 hektarų pelkių ir vandens masyve, truko beveik savaitę ir baigėsi lietuvių partizanų pergale. Tai buvo vienas didžiausių Lietuvos partizaninio karo mūšių.
1991 m. įvesta nauja Lietuvos valiuta – talonai, žmonių dažniausiai vadinti žvėriukais arba vagnorkėmis nuo tuomečio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Ką nors perkant ir mokant SSRS rubliais reikėjo sumokėti tiek pat ir talonų, nuo 1992 m. spalio 1 d. talonai paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Apyvartoje buvo iki 1993 m. liepos 20 d.
1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių disko metimo rungties varžybose Romas Ubartas nusviedė diską 65,12 m ir laimėjo pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinį aukso medalį.
2017 m. naktį iš 5 į 6 d. sudegė Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse du ekspoziciniai mediniai pastatai: gyvenamasis namas ir rąstinis ūkinis pastatas, kuriame buvo įrengta Mažosios Lietuvos ekspozicija.
Įvykiai pasaulyje
371 m. prieš Kristų Vidurio Graikijoje, prie Leuktrų miesto, įvyko Spartos ir Tėbų kariuomenių mūšis. Leuktrų mūšis įėjo į karybos istoriją kaip klasikinis netolygaus ginkluotųjų pajėgų paskirstymo fronte pavyzdys. Po mūšio Graikijoje trumpam įsivyravo Tėbai.
1583 m. dabartiniame Kanados Sent Džonso mieste seras Humphrey Gilbertas įkūrė pirmąją anglišką koloniją Šiaurės Amerikoje.
1909 m. Atėnuose prasidėjo graikų karininkų organizacijos „Karinė lyga“ surengtas sukilimas. Kilo Graikijos vyriausybei atsisakius patvirtinti Kretos salos parlamento sprendimą prisijungti prie Graikijos ir kariškių noro reformuoti kariuomenę. Atėnų sukilimas paspartino Graikijos politinę modernizaciją. 1910 m. balandį parlamentas nusprendė sušaukti Nacionalinį susirinkimą konstitucinei reformai parengti.
1914 m. JAV Ohajo valstijoje, Klyvlende, įrengtas pirmasis elektrinis šviesoforas.
1940 m. Latvija inkorporuota į SSRS sudėtį.
1960 m. Burkina Fasas, tuometinė Aukštutinė Volta, paskelbta nepriklausoma nuo Prancūzijos, priimta nauja konstitucija, sudarytos ūkinės ir politinės bendradarbiavimo sutartys su Prancūzija.
1963 m. Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS atstovai Maskvoje pasirašė sutartį, draudžiančią bandyti branduolinius ginklus atmosferoje, kosmose ir po vandeniu.
Gimė
1753 m. pakrikštytas architektas, žymiausias brandžiojo klasicizmo kūrėjas Lietuvoje Laurynas Stuoka-Gucevičius. Jo kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo klasicizmo architektūrai, turėjo įtakos kitų klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos architektų kūrybai. Suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus, rekonstravo Vilniaus rotušę. Brandžiausias projektas – Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcija. Mirė 1798 m.
1844 m. – vienas žymiausių rusų realizmo atstovų tapytojas Ilja Repinas. Išgarsėjo nutapęs buitinio žanro paveikslą „Burliokai prie Volgos“. Mirė 1930 m.
1850 m. – prancūzų rašytojas, žymus novelių kūrėjas Guy de Maupassant’as. Išgarsėjo novele „Pampuška“. XIX a. pabaigos pasaulinę prozą papildė subtiliu psichologiškumu, lyrinėmis intonacijomis, meistriškai kuriamais jausmo ir nuotaikos niuansais. Mirė 1893 m.
1925 m. – dailininkas, Vilniaus tapybos trienalės iniciatorius Jonas Švažas. Mirė 1976 m.
1928 m. – kino operatorius, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Gricius.
1930 m. – JAV astronautas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus Neilas Aldenas Armstrongas. 1969 m. liepos 21 d. tiesioginę transliaciją iš kosmoso stebint maždaug 500 mln. žmonių jis, žengęs žingsnį nuo erdvėlaivio „Apollo“ kopėtėlių ant Mėnulio paviršiaus, ištarė: „Tai vienas mažas žingsnelis žmogui ir vienas milžiniškas šuolis žmonijai“. Mirė 2012 m.
Mirė
1585 m. – Dono kazokų atamanas, vienas pirmųjų Sibiro užkariautojų Jermakas (53 m.).
1815 m. – teisės filosofas, vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos fiziokratų, Vilniaus universiteto rektorius Heronimas Stroinovskis (63 m.). Buvo ekonominių dalykų dėstymo pradininkas Vilniaus universitete, įrodinėjo būtinybę didinti žemės ūkio gamybą ir apmokestinti žemės savininkus.
1895 m. – vokiečių politinis veikėjas ir filosofas, marksistinės ideologijos vienas kūrėjų Friedrichas Engelsas (75 m.). Buvo artimiausias Karlo Marxo bendražygis, jį materialiai rėmė. 1847 m. su Marxu įkūrė Komunistų sąjungą, parašė Komunistų partijos manifestą – programinį dokumentą, kuriame pirmąkart sistemiškai išdėstė šiuolaikinio socializmo doktriną. Mirus Marxui suredagavo ir paskelbė jo „Kapitalo“ II ir III tomus. Vadovavo socialistų II internacionalui.
1962 m. – viena žymiausių XX a. kino žvaigždžių Marilyn Monroe (36 m.). Daugiausia vaidino komedijose ir miuzikluose. Sukūrė erotiškos, naivios blondinės įvaizdį, tapusį erotiškumo simboliu ir pop kultūros ikona.
1992 m. – skulptorius, Orvydų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas Vilius Orvydas (40 m.).
2019 m. – JAV rašytoja, Nobelio premijos laureatė Toni Morrison (88 m.). Kūryboje naudojo daugiabalsį pasakojimą, vidinius monologus, praeities ir dabarties sintezę, juodųjų folkloro ir mitologijos elementus.
