„Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis Santaros klinikose mūsų brolis Arūnas buvo prijungtas prie plaučių vėdinimo aparato. Visą savaitę jo sveikata negerėjo, ėjo tik blogyn, o antradienį jis mirė“, – trečiadienį kalbėjo Klaipėdos parapijos klebonas vienuolis Astijus Kungys.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyne gyvenusiam vikarui A.Brazauskui koronavirusas buvo patvirtintas liepos 5 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Medikai nurodė, kad jis sirgo ir gretutinėmis ligomis.
Broliai, su kuriais A.Brazauskas dešimt metų gyveno Kretingos vienuolyne, prisiminė, kad velionis mėgo gamtą, keliones, per atostogas išvykdavo į jį dominančius kraštus.
Brolis Arūnas liepos 3 dieną automobiliu iš Čekijos per Lenkiją grįžo į Lietuvą ir netrukus pajuto koronavirusui būdingus simptomus.
„Grįžęs jis dar kelias dienas lankė gimines, o paskui pasijuto blogai. Kai pats man apie tai pranešė, liepiau niekur neiti, pats atnešdavau jam į celę maisto“, – prisiminė pranciškonų definitorius Gediminas Numgaudis.
Paaiškėjus, kad A.Brazauskas užsikrėtė koronavirusu, brolis Gediminas ir dar vienas brolis, padėjęs jam slaugyti sergantį pranciškoną, saviizoliavosi – tris savaites praleido griežto karantino sąlygomis.
Kretingos pranciškonų vienuolyne pandemijos užkratas neišplito – kitų ten gyvenančių brolių ir dirbančių asmenų testai buvo neigiami.
Už A.Brazauską meldėsi ir klaipėdietė režisierė Dalia Kanclerytė, sukūrusi penkiolika dokumentinių filmų apie pranciškonų gyvenimą, jų veiklą, iškilius dvasininkus ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Amerikoje.
„Brolis Arūnas kilęs iš Vilkaviškio, studijavo Italijoje, trejus metus darbavosi Toronte – lietuviškoje Prisikėlimo parapijoje. Buvo jautrus, šiltas, žmonės jam atverdavo sielos gelmę“, – prisiminimais dalijosi D.Kanclerytė.
Per pandemijos įkarštį A.Brazauskas išvengė koronaviruso, kai per karantiną rūpinosi izoliuotais neįgaliais žmonėmis, senukais, ligoniais, nešiojo jiems į namus maisto produktus.
Provincijos centru tapo Kretingos vienuolynas
Lietuvos pranciškonų atšaka 1931 metais buvo pripažinta savarankiška ir pavadinta Šv.Pranciškaus Asyžiečio Mažesniųjų brolių ordino Šv.Kazimiero Lietuvos provincija.
Provincijos centru iškart tapo Kretingos vienuolynas, kuriame tuo metu jau gyveno daugiau kaip šimtas įžadus priėmusių brolių pranciškonų.
Tarpukariu pranciškonai Kretingoje valdė gimnaziją, užsienio lietuviams skirtus senelių globos namus, spaustuvę, knygrišyklą, turėjo net kino salę.
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv.Kazimiero provincijos šeimai dabar priklauso 38 vienuoliai, iš jų trys yra studentai.
