Ministras atkreipė dėmesį, kad liepos 30 d. Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija pakeitė branduolinių elektrinių licencijavimo procesą – vietoj bendros licencijos bus išduodami leidimai atskiriems etapams, šiandien jau išduota licencija, leidžianti krauti branduolinį kurą į pirmąjį reaktorių ir šis pradedamas krauti.
„Toks skubėjimas, tikėtina, nulemtas savaitgalį vyksiančių rinkimų, kelia daug klausimų apie šios elektrinės saugumą ir patvirtina abejones apie projektą lydinčias rimtas problemas. Kartu tai kelia klausimą, ar Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotojas nepatiria politinio spaudimo, nes Branduolinės saugos konvencija aiškiai sako, kad privaloma užtikrinti branduolinės energetikos reguliatoriaus nepriklausomumą priimant sprendimus.
Branduolinė sauga yra aukščiausias TATENA prioritetas, todėl šiuo atveju TATENA turi užtikrinti, kad branduolinė sauga Baltarusijos BE nekeltų abejonių ir turėtume atsakymus į klausimus, kurie nėra atsakyti. Nuolatiniai ir aktyvūs veiksmai užtikrinant branduolinę saugą yra TATENA atsakomybės klausimas prieš Lietuvą ir visą regioną“, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
Ministras akcentavo, kad Lietuvos institucijos iki šiol nėra gavusios jokios oficialios informacijos ir atsakymų dėl keliamų Baltarusijos BE branduolinės saugos, rezervų užtikrinimo ir kitų aktualių klausimų. Toks elgesys dar kartą patvirtina Baltarusijos nenorą šiuo klausimu skaidriai ir atvirai bendradarbiauti.
Liepos pradžioje energetikos ministras kreipėsi į TATENA dėl Baltarusijos elektros energijos sistemos pasirengimo Astravo BE paleidimui ir galimiems sutrikimams pradėjus elektros energijos gamybą. Ministras akcentavo, kad Lietuvos institucijos iki šiol nėra gavusios patvirtinimo, kad Baltarusija yra apsirūpinusi būtinaisiais rezervais, kurie yra reikalingi užtikrinti elektros sistemos veikimo stabilumą atsijungus Astravo BE.
Ministras pažymėjo, kad TATENA turėtų siekti, kad Baltarusija nepradėtų Astravo BE eksploatacijos, kol nėra parengusi savo elektros energijos sistemos ir nekeltų pavojaus kaimyninėms valstybėms.
Stiprinamas valstybės institucijų pasirengimas galimoms Astravo AE grėsmėms
Ketvirtadienį Vyriausybės kanceliarijoje įvykusiame Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdyje, atsižvelgiant į Baltarusijos atominės elektrinės keliamas grėsmes, pristatytas atnaujintas grėsmių nacionaliniam saugumui, galinčių sukelti didelį pavojų ir žalą žmonėms ir aplinkai, valdymo koordinavimo modelis.
Institucijos posėdyje pristatė Baltarusijos AE situacijos ir keliamų grėsmių vertinimą, esant blogiausiam galimam avarijos šioje elektrinėje scenarijui.
Aptartos Lietuvos pastangos tarptautinėje erdvėje, siekiant bendrų ES sprendimų, taip pat palaikymo dėl nesaugaus branduolinio objekto prie Lietuvos valstybės sienos neeksploatavimo ir tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.
Taip pat diskutuota apie priemones, kurios būtinos, siekiant efektyviau rengtis reaguoti į galimas branduolines ar radiologines avarijas.
„Lietuvos pozicija Baltarusijos AE klausimu lieka nepakitusi. Matydami, kad Baltarusija neatsižvelgia į Lietuvos ir tarptautinių ekspertų raginimą neeksploatuoti nesaugios elektrinės, stipriname nuoseklų valstybės institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms. Svarbu pažymėti, kad jau šiandien savivaldybės yra aprūpintos stabiliojo jodo preparatais.
Savivaldybės turėtų užtikrinti, kad jodo tabletės, prireikus, pasiektų gyventojus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių ir valstybės institucijų bei įstaigų pasirengimui, priemonių telkimui ir infrastruktūros parengimui, gyventojų informavimui ir perspėjimui“, – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.
Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė pasitelks infrastruktūros ir logistikos, radiacinės saugos ekspertų, visuomenės saugumo, strateginės komunikacijos ir savivaldybių klausimų darbo grupes.
Jos koordinuos ir spręs klausimus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai, kurias lemia nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos valstybės sienos. Šios grupės nuolat teiks siūlymus Jungtinei grėsmių prevencijos ir krizių prevencijos grupei, kad būtų parengti reikalingi sprendimai Nacionalinio saugumo komisijai ir Vyriausybei.
