Apžvalgininkai tiek Vakaruose (daugiausia Lenkijoje), tiek Rytuose beveik sutartinai teigia, kad įvykiai Baltarusijoje yra akiplėšiško ir ciniško kolchozo pirmininko, Rusijai padedant kadaise prasimušusio į valdžią ir po 26 metų pasijutusio devynių su puse milijono gyventojų valstybės caru, pabaigos pradžia. Skiriasi tik duodamas nelegitimiam valdymui likęs laikas: mėnuo, pusmetis, daugiausia metai.
A.Lukašenka pralaimėjo rinkimus. Tai liudija vis daugiau dienos šviesą išvystančių kai kur vis dar sąžiningai užpildytų rinkimų komisijų protokolų. Pagaliau, pamatę virš galvų besikaupiančius permainų debesis, prabils ir rinkimų komisijų nariai. Paaiškės melas ir apie 50 procentų balsavusiųjų iš anksto. Protestuotojų pasitikimas ugnimi ir dujomis savaime liudija apie baimę parodyti balsų skaičiavimo protokoluotus rezultatus.
L. Linkevičius kritikuoja Kremliaus paramos siekiantį A. Lukašenką: tai grėsmė Baltarusijos suverenitetui
Dabar diktatorių dar remia jėgos struktūros, daužančios protestuotojus su gyvulišku įniršiu, bet ir jų gretose daugėja pereinančių į sukilėlių pusę.
Tiesą sakant, pamažu išseks ir protestuotojų baterijos, bet jau prasidėjęs visuotinis pakilimas nepradings ir neužsimirš. Dar šį mėnesį baltarusiškas sąjūdis virs kitomis organizuotomis ir skirtingai kiekvienai vietovei pritaikytomis pasipriešinimo formomis. Viena jų – po visą valstybę sklindantis politinis partizaninis karas, kur mūšiai su diktatūra gali kilti bet kur ir bet kada. Ne už kalnų – rinkimai į parlamentą.
Prasidės streikai. Net jeigu ir ne visose įmonėse, vis tiek tai bus rimtas signalas valdžiai. Ypač kai ekonomika traška ir braška, visiškai priklauso nuo Rusijos, kitaip sakant, nuo vienos krypties eksporto. Ta priklausomybė, ir jau žeminančia forma, dar padidės, kai ES atnaujins sankcijas.
Baltarusijos verslininkai taip pat bunda. Ukrainoje verslas, kad ir prieštaringai vertinamas, aktyviai dalyvauja provakarietiškame judėjime. Taip atsitiks ir Baltarusijoje. Parą pagalvojęs, kaip reaguoti į procesus Baltarusijoje, prabilo ir Vašingtonas: pasmerkė „baltarusišką demokratiją“ ir paragino perskaičiuoti balsus. Tiesą sakant, naivus paraginimas.
Apie artėjančią „pabaigos pradžią“ A.Lukašenka žinojo net anksčiau už Centrinės rinkimų komisijos pirmininkę, todėl iš anksto rūpinosi karine technika ir smogikų pajėgomis Minsko centre ir strateginėse vietose. Jis jau nujautė, kuo baigsis pirmasis rinkimų turas.
Prie sienos priremtas A. Lukašenka paprašė V. Putino pagalbos: tikisi „greitai išspręsti problemas“
Kas vyks „broliškoje“ valstybėje, iš anksto žinojo ir V.Putinas. Net nelaukęs oficialių balsavimo duomenų paskelbimo jis iškart pasveikino A.Lukašenką su pergale. Tą žingsnį mintyse galima taip sumodeliuoti: „Nors tu, Aliaksandrai, esi šiknius, vis dėlto Kremlius yra tavo realusis užnugaris. Vakarams tu esi visiškas nulis.“
V.Putino pasveikinimas asmeniui, kuris dar prieš kelias dienas aiškino, jog būtent Rusija jam, Baltarusijos Tėtušiui, kasa duobę, suglumino ir Kremliaus propagandininkus. Į vieną televizijos laidą, skirtą Baltarusijai, buvo pakviesti visi, kurie beveik savaitę skalbė A.Lukašenką už jo kalbas prieš Rusiją. Po V.Putino gesto „ekspertai“ nebeišmanė, kaip elgtis. Vėlė, vėlė sakinius, kol pagaliau sugalvojo kolektyviai viskuo apkaltinti Ukrainą.
Dabar sutriko A.Lukašenka. Aiškiai mato, kad teks gerti iš paties prispjaudyto šulinio. Po tokio pažeminimo vienintelė išeitis – atsistatydinti. Anksčiau ar vėliau taip ir atsitiks. Gaila, jei šį sprendimą diktatorius palydėtų „durų trenkimu“, nusinešant dar daugiau žmonių gyvybių. Tragedijos galima išvengti tik esant stipriam Vakarų spaudimui.
Bet kas būtų po A.Lukašenkos pasitraukimo? Būtų perskaičiuoti balsai ir S.Cichanouskaja paskelbta prezidente? Jeigu iki to momento ji savo apgailestavimais visko nesugadins. Bus rengiami nauji rinkimai? O kas bus lyderis? Mano manymu, dabar tai didžiausia Baltarusijos problema. Ir ji tampa kliūtimi tolesnei protestų eigai.
Opozicija diktatoriui teigia, kad šiuo metu Baltarusijos piliečiai kovoja už teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus ir konkrečiai prieš A.Lukašenką. Tačiau ateis metas spręsti, kokia bus Baltarusijos ateitis, kokie santykiai su Rusija ir kokio tipo ekonomika. Nauja karta faktiškai užaugo lukašenkiniame kolchoziniame modelyje, be partijų, laisvo žodžio, diskusijų.
Susiję straipsniai
Situacija net blogesnė, nei prieš penkerius metus buvo Ukrainoje. Šioje valstybėje vešėjo korupcija, bet diktatūros nebuvo. Įvyko maidanas, tarsi atsikratyta Rusijos, bet trečdalis teritorijos okupuota, korupcija neišnyko, triukšmingai pasikeitė jau lyg ir savas valstybės vadovas, o apie ekonomiką ekspertai net vengia kalbėti. Nereikia pamiršti, kad A.Lukašenkos šalininkai, kurių iš tikrųjų yra nemažai, gąsdindami savo šalies gyventojus pirštu rodo būtent į Ukrainą ir klausia: ar to norite?
Kyla dar vienas Baltarusijos likimui ypač svarbus klausimas: kaip elgsis Maskva, matydama, kad A.Lukašenkos politinės dienos jau suskaičiuotos? Ar Rusija kokiu nors pretekstu, kad ir karinių strateginių objektų (radiolokacinės aikštelės) sustiprintos apsaugos tikslu, neįves kariuomenės? Aš neatmesčiau tokio scenarijaus.
Yra dar viena Kremliui nerimą kelianti aplinkybė. Nors ir už daug kilometrų, Rusijoje, Chabarovske, sujudimas labai panašus į Baltarusijos. Be to, rugpjūčio 15 d. V.Putino politikos kritikai rengia Chabarovsko palaikymą kituose Rusijos miestuose.
Lietuva nėra tik pasyvi įvykių stebėtoja. Prezidentas G.Nausėda pritaria Lenkijos griežtai pozicijai Baltarusijos valdžios ir konkrečiai A.Lukašenkos atžvilgiu.
Tikiu, kad ruošiamasi ir netikėtiems įvykių posūkiams. Teisinga mintis pradėti galvoti apie galimų pabėgėlių iš liepsnojančio kaimynų krašto problemą.