Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1917 m. Rusijos laikinajai vyriausybei leidus kariuomenėje organizuoti tautinius dalinius ir junginius sudarytas Atskirasis lietuvių batalionas. Jame buvo apie 800 kareivių ir 30 karininkų, kurių dauguma buvo iš kitų dalinių atsiųsti rusai. Po Spalio bolševikinio perversmo batalionas buvo siunčiamas į Petrogradą (dabar Sankt Peterburgas) tvarkai atkurti, tačiau dėl geležinkelininkų streiko ten nenuvyko. 1918 m. balandžio 24 d. batalionas galutinai išformuotas, iš Rusijos kariuomenės paleisti kariai grįžo į Lietuvą, daugelis stojo į jos kariuomenę.
1944 m. Lietuvos laisvės armijos vado Kazio Veverskio įsakymu įsteigtas partizanų Karo lauko teismas.
1944 m. profesionali cirko trupė „Vilnius“ Kaune surengė pirmą savo vaidinimą.
1992 m. Vilniuje atidarytas Žydų kultūros centras.
Įvykiai pasaulyje
79 m. išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui lava, pelenais ir žemėmis buvo užpilti senovės miestai Pompėjai, Herkulanėjas ir Stabijai.
1572 m. Paryžiuje naktį į šv. Baltramiejaus dieną prasidėjo hugenotų žudynės. 1562 m. Prancūzijoje kilus hugenotų karams valdžia stengėsi užkirsti kelią protestantizmo plitimui ir baigti religinius konfliktus. Katalikų lygos vadovų Guise’ų iniciatyva sumanyta pasiūlyti vienam iš hugenotų partijos lyderių Henrikui Burbonui vesti karaliaus Karolio IX seserį Margaritą Valua ir į Paryžių ta proga sukviestas įtakingiausias protestantiškas gimines išžudyti. Apkaltinus hugenotus sąmokslu prieš karalių Baltramiejaus nakties žudynės prasidėjo po karališkosios šeimos jungtuvių. Žudyta be perstojo 3 dienas – rugpjūčio 23, 24 ir 25-ąją. Paryžiuje iki rugsėjo vidurio buvo išžudyta apie 3 tūkstančiai hugenotų, dvylikoje provincijų jų nužudyta dar apie 20 tūkstančių.
1991 m. Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada – paskelbė Ukrainos nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1991 m. Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP Centro komiteto generalinio sekretoriaus pareigų.
Gimė
1772 m. – pirmasis Olandijos karalius ir Liuksemburgo didysis kunigaikštis Vilhelmas I. Karaliumi buvo paskelbtas, kai Vienos kongreso nutarimu prie Olandijos buvo prijungti Austrijos Nyderlandai – dabartinė Belgija. Nesėkmingai malšino belgų sukilimą, 1839 m. turėjo pripažinti Belgijos nepriklausomybę. Mirė 1843 m.
1882 m. – mokslininkas, literatūros ir kultūros istorikas, Vasario 16-osios Akto signataras Mykolas Biržiška. Mirė 1962 m. savo 80-ojo gimtadienio dieną Los Andžele (JAV).
1899 m. – Argentinos rašytojas, avangardizmo pradininkas Lotynų Amerikos literatūroje Jorge Luisas Borgesas. Mirė 1986 m.
1929 m. – Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas Jasiras Arafatas. Mirė 2004 m.
1930 m. – dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Valius. Mirė 2004 m.
Mirė
1313 m. – Liuksemburgo kunigaikštis, Vokietijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas VII (apie 38 m.).
1540 m. – italų tapytojas ir vienas žymiausių manierizmo atstovų Francesco Parmigianino (37 m.).
