Vilniaus universiteto (VU) atstovas žiniasklaidai Ervinas Spūdys atskleidė, kad dalis studentų, studijuojančių didelėse grupėse, studijas pradės nuotoliniu būdu. Magistro studentai mokslo metus pradės nuo rugsėjo 1 d., o bakalauro ir vientisųjų studijų studentai – nuo rugsėjo 14 d.
„Tais atvejais, kai bus įmanoma, sieksime studentams sudaryti galimybę studijuoti gyvai, ypač pirmakursiams, kuriems reikalinga kokybiška integracija į universitetinę aplinką.
Kontaktinis darbas, laikantis saugumo reikalavimų, bus atliekamas ten, kur dėl nedidelių grupių įmanoma užtikrinti saugią aplinką arba kitaip studijas vykdyti būtų itin sudėtinga, pavyzdžiui, kur reikalingas darbas laboratorijose“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Spūdys.
Gyvai studijas vykdys VU Chemijos ir geomokslų fakultetas, Fizikos fakultetas, Gyvybės mokslų centras. Paskaitas nuotoliniu būdu organizuos Filologijos fakultetas, bet seminarai jame vyks gyvai. Mišrų studijų organizavimą taikys ir dalis kitų padalinių.
Visi VU studentai apie studijų organizavimą jų padalinyje informuojami individualiai.
Kol kas sudėtinga numanyti, kaip vyks studijos pavasario semestre, tačiau universitetas ruošiasi įvairiems scenarijams.
„Be jokios abejonės, tai yra iššūkis visai akademinei bendruomenei, bet pavasario patirtis pademonstravo, jog tai – įveikiamos kliūtys. Tiek dėstytojams, tiek studentams siekiama sudaryti visas reikalingas sąlygas ir priemones kokybiškoms studijoms šiuo laikotarpiu. Visi suprantame, jog tai nėra eilinė situacija prie kurios tenka prisitaikyti“, – sakė E.Spūdys.
VU Komunikacijos fakulteto dekanas Rimvydas Laužikas pasakojo, kad studijas tęs nuotoliu būdu, nes nori užtikrinti žmonių saugumą ir studijų kokybę.
„Auditorijose pagal reikalavimus tarp studentų reikia palikti laisvas vietas, todėl 60 vietų auditorija tampa seminarinė. Tokių auditorijų dideliam studentui srautui nėra.
Kol nepaskelbtas karantinas, toms studijų programoms, kurioms būtinas gyvas kontaktas su dėstytoju vyks fizinėje aplinkoje – ne visi studentai turi reikiamą įrangą ar programas“, – aiškino R.Laužikas.
VU dėstytojas Viktoras Denisenko mano, kad visos technologinės priemonės leidžia sėkmingai įgyvendinti studijų procesą, tačiau tai iš pačių dėstytojų reikalauja lankstumo, kūrybiškumo ir daugiau darbo bei pasiruošimo.
„Sužinojęs, kad paskaitos vyks nuotoliniu būdu, neapsidžiaugiau. Studijose labai svarbu gyvas bendravimas, galimybė diskutuoti gyvai ir gauti grįžtamąjį ryšį iš studento. O nuotoliniu būdu sunku improvizuoti ar pasukti seminarus ta linkme, kurie įdomūs studentams“, – pasakojo V.Denisenko.
VU dėstytojas mano, kad nuotolinis mokymasis suteikia galimybes studentams sukčiauti.
Pašnekovo nuomone, dėl studijų nuotoliniu būdu pirmakursiai negalės susipažinti su universitetu, kurso draugais ir paragauti studentiško gyvenimo.
„Lieka tik tikėtis, kad po pusmečio ar kitąmet studentai galės kompensuoti ir pavyti studentišką gyvenimą“, – sakė V.Denisenko.
VGTU Studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė komentavo, kad universitete nutarta teorines paskaitas vykdyti nuotoliniu būdu, o pratybas ir laboratorinius darbus organizuoti universiteto patalpose.
Daliai studijų programų bus taikomas hibridinis mokymo būdas, kai dalis studentų dalyvauja užsiėmime, o kita – stebi vedamą paskaitą nuotoliniu būdu. Tam tikslui bus naudojamos specialios dėstytojo judesius sekančios ir vaizdą bei garsą perduodančios kameros.
„Pirmakursiams studijų procesas vyks taip pat, kaip aukštesniųjų kursų studentams – mišriuoju būdu. Įvertinus tai, kad pirmojo kurso studentai neturi pakankamai patirties studijuoti nuotoliniu būdu, vedamų paskaitų kiekis jiems bus šiek tiek mažesnis nei kitų kursų studentams“,– portalui lrytas.lt aiškino N.Skaburskienė.
Anot jos, VGTU dėstytojams pagrindinis nuotolinio mokymosi trūkumas – gyvo kontakto stoka bei padidėjusios laiko sąnaudos besiruošiant paskaitoms. Tačiau didžioji dalis dėstytojų nuotolinį mokymąsi įvertino teigiamai, nes galėjo dirbti iš namų ir naujai išmoktus dalykus galės pritaikyti ateityje.
Mykolo Romerio universiteto išorinės komunikacijos vadovas Vaidotas Norkus teigė, kad rudens semestro studijas universitete planuojama vykdyti įprastai – užsiėmimai vyks auditorijose, laikantis Vyriausybės nurodytų saugumo ir viruso plitimo prevencijos reikalavimų. Dalyje studijų programų numatyti užsiėmimai nuotoliniu būdu.
Net ir paskelbus karantiną ir nutraukus kontaktinių studijų procesą pavasarį daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, Mykolo Romerio universitetas nestabdė studijų proceso ir be jokio pereinamojo laikotarpio užtikrino jį per nuotolį.
„Universitetas jau keliolika metų vykdo nuotolines studijas, todėl iki karantino paskelbimo turėjome techninės galimybes ir sukauptą praktinę patirtį dėstyti nuotoliniu būdu“, – teigė V.Norkus.
Virtualios mokymosi aplinkos
VU studijoms daugiausia naudoja elektroninių mokymų sistemas „Moodle“ bei „Microsoft Teams“.
VGTU įsigijo „Zoom“ licencijų, kurios neturi laiko apribojimų, o dalyvių skaičius vaizdo paskaitoje padidintas iki 300. Šios licencijos naudojamos tais atvejais, kai reikia nepertraukiamo vaizdo konferencijos laiko, pavyzdžiui, atsiskaitymams organizuoti ar baigiamųjų darbų gynimui.
Mykolo Romerio universiteto atstovas pasakojo, kad universitete jau keliolika metų naudojama virtuali mokymosi aplinka „Moodle“, kuri technologiškai susieta su nuotolinių paskaitų sistema „Big Blue Button“.
Paskaitų metu realiu laiku užtikrinama video ir/ar audio transliacija, seminarams organizuoti naudojami diskusijų forumai ir grupių darbo kambariai „Moodle“ aplinkoje, taip pat sukauptas nemažas paskaitų įrašų archyvas.
„Studijų procesas vyksta vienoje konkretaus dalyko aplinkoje, nereikia naudoti kelių sistemų ar įrankių, kai, tarkim, vienoje – studijų medžiaga, kitoje vyksta tiesioginis bendravimas, o trečioje archyvuojama studijoms reikalinga medžiaga ir įrašai“, – portalui lrytas.lt aiškino V.Norkus.
Jis teigė, kad virtualioje erdvėje ne tik rengiamos paskaitos, seminarai, atsiskaitymai, bet ir egzaminai. Nuotoliniu būdu šiemet vyko bakalauro, magistro darbų, disertacijų gynimai.
Studentai patenkinti
VU trečiakursė studentė Gretė Maziliauskaitė patenkinta studijomis nuotoliniu būdu – jai taip lengviau susikaupti.
„Gyvenu Tarandėje, todėl daug laiko sugaištu važiuodama autobusu iki Saulėtekio arba Maironio g. Tą laiką galiu skirti pasiruošimui paskaitoms. Manau, jog dėl nuotolinio mokymosi pakilo mano pažymių vidurkis“, – pasakojo VU studentė.
Trečiakursei studentei Ugnei Paulauskaitei nuotolinis ugdymas taip pat labiau patinka nei gyvas dalyvavimas paskaitose: per pavasario sesiją galėjo atsisukti įrašytas paskaitas virtualioje sistemoje ir neišgirstą informaciją paklausyti iš naujo. Ugnė džiaugėsi, kad jos pažymių vidurkis pakilo.
„Tik gaila akių ir fizinės formos. Manau, kad ateinantį pusmetį labai sustabarėsiu. Taip pat gaila būsimų pirmakursių, kurie negalės susipažinti su studentišku gyvenimu“, – kalbėjo mergina.
Ne visi patenkinti
Būsima VU medicinos fakulteto pirmakursė Aušrinė Čerškutė mano, kad dėl nuotolinio mokymosi gali nukentėti jos studijų kokybė, nes sumažės praktinių užsiėmimų.
„Labiau norėčiau gyvo mokymosi, prie kurio esu pripratusi. Kai mokykloje vyko nuotolinis mokymasis, supratau, koks yra svarbus gyvas kontaktas su mokytoju, bendraklasiais ir visa mokymosi aplinka“, – teigė būsima VU studentė.
Jos manymu, namuose visada galima rasti būdų, kaip sukčiauti ir ne savo jėgomis atlikti užduotis.
„Nuotoliniu būdu vykstantis egzaminavimas neatskleistų turimų žinių, o tik padidintų studento kūrybiškumą bandant apgauti sistemą“, – svarstė A.Čerškutė.
Tuo metu VGTU trečiakursis studentas Kasparas teigė, kad pavasarį dėl nuotolinių studijų neteko motyvacijos mokytis ir dėl to nukentėjo jo pažymių vidurkis. Studentas mano, kad pirmakursiai, kuriems teks studijuoti nuotoliniu būdu, praras tiesioginį ryšį su dėstytoju.
