Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1408 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarydamos Ugros taikos sutartį baigė nuo 1406 m. tarp Lietuvos ir Maskvos vykusį karą. Sutartimi valstybinė siena tarp kunigaikštysčių buvo nustatyta Okos intaku Ugros upe (nepakito iki XVI a. pradžios). Vytautas pasižadėjo nebepulti Pskovo ir Naugardo žemių, Vasilijus I pripažino, kad Smolensko žemė su miestu priklauso Lietuvai. Sudarius taiką Vytautas daugiau nekariavo su savo žentu – Vasilijus I buvo vedęs Sofiją Vytautaitę.
1421 m. popiežius Martynas V bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.
1435 m. Pabaisko mūšyje prie Žirnajų ežero netoli Ukmergės susikovė pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą kariuomenės – Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio. Manoma, abi pusės turėjo maždaug po 15 tūkst. žmonių. Švitrigailos kariuomenę rėmė Livonijos ordinas, Žygimanto Kęstutaičio – Lenkijos kariniai daliniai. Mūšį pralaimėjęs Švitrigaila pabėgo į Polocką.
1920 m. suformuota Lietuvos kariuomenės pirmoji oro eskadrilė, jos vadu paskirtas leitenantas Jurgis Dobkevičius.
1936 m. įsteigta Veterinarijos akademija.
1936 m. ketvirtojo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku išrinktas Konstantinas Šakenis. Šias pareigas ėjo iki 1940 m. liepos 1 d., kai vadinamoji Liaudies vyriausybė Seimą paleido.
1949 m. sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas įkurta Lietuvos konservatorija, nuo 1992 m. vadinta Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
1956 m. įsteigtas Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinis skyrius, iš kurio išaugo dabartinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
1990 m. Vilniuje pradėjo veikti Lietuvos policijos akademija – dabartinio Mykolo Romerio universiteto pirmtakė.
1991 m. Lietuvos radijas ir televizija vėl pradėjo transliuoti iš S.Konarskio gatvės Vilniuje. Iš užgrobtų pastatų sovietų okupantai pasitraukė rugpjūčio 22‑ąją. LRT teko atnaujinto jų sugadintą įrangą ir nuniokotas patalpas.
1992 m. prasidėjo pirmieji mokslo metai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institute. Tokio pobūdžio studijų nebuvo tarpukario Lietuvoje – tada diplomatai lavinosi užsienyje.
1997 m. Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto pagrindu įsteigtas Šiaulių universitetas. Klasikinio pobūdžio universitete veikė 8 fakultetai: Edukologijos, Gamtos mokslų, Humanitarinis, Matematikos ir informatikos, Menų, Socialinės gerovės ir negalės studijų, Socialinių mokslų ir Technologijos.
1997 m. Klaipėdoje atidengtas skulptoriaus Regimanto Midvikio paminklas Martynui Mažvydui.
2004 m. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos valstybių policijų bendradarbiavimo organizacijos Europolo nare.
2008 m. Lietuva oficialiai užmezgė diplomatinius santykius su vasarį susikūrusia Kosovo Respublika. Lietuva Kosovo nepriklausomybę pripažino gegužės mėn.
2009 m. nuo 128 iki 122 litų sumažinta bazinė alga ir nuo 0,76 iki 0,73 lito bazinis valandinis atlygis. Taip Vyriausybė suplanavo iki metų pabaigos sutaupyti apie 130 mln. litų. Tą pačią dieną nuo 18 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis.
Įvykiai pasaulyje
Rugsėjo 1-oji Bizantijoje ir XV– XVII amžiuje Rusijoje buvo laikoma naujų metų pradžia.
1870 m. prie Sedano tvirtovės Prancūzijos rytiniame pasienyje esančios įvyko lemiamas Prancūzijos ir Prūsijos karo mūšis. Kitą dieną po Sedano mūšio Napoleonas III įsakė Prancūzijos kariuomenei kapituliuoti. Šiai žiniai pasiekus Paryžių rugsėjo 4 d. buvo nuversta monarchija ir paskelbta Trečioji respublika.
1923 m. Japonijos Honsiu salos Kanto žemumoje įvyko 7,9 balo žemės drebėjimas, nusiaubęs Tokiją ir gretimas prefektūras. Įvairiais duomenimis, žuvo 105–142 tūkst. žmonių, daugiausia dėl kilusių gaisrų. Dėl šio drebėjimo buvo svarstoma Japonijos sostinę perkelti į kitą miestą, o 1960 m. Japonijos vyriausybė nutarė rugsėjo 1-ąją kasmet minėti kaip Nelaimių prevencijos dieną.
1930 m. įsigaliojo vadinamasis Youngo planas – Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos reparacijų išmokėjimo programa. Iš Vokietijos reikalaujama suma turėjo būti išmokama per 59 kasmetines įmokas. Pirmąkart buvo įmokėta 1930 m., bet vėliau dėl pasaulinės ūkio krizės Vokietija mokėti delsė. 1933 m. atėjęs į valdžią A. Hitleris pamažu panaikino visas Versalio sutarties sąlygas, tarp jų ir Youngo planą.
1939 m. anksti ryte nacių Vokietijos šarvuotis „Schleswig‑Holstein“ apšaudė Lenkijos amunicijos sandėlius Vesterplatės pusiasalyje Gdanske. Šiais kariniais veiksmais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nepaisydama vokiečių persvaros (puolime dalyvavo apie 3500 karių, apšaudė 65 pabūklai), pusiasalio įgula priešinosi iki rugsėjo 7-osios. Vesterplatė tapo lenkų pasipriešinimo Vokietijos agresijai simboliu.
1969 m. Libijoje valdžią paėmė Muammaro al Gaddafi vadovaujama slapta karinė organizacija. Šalis pavadinta Libijos Arabų Respublika. Libijos prezidentu tapo M. al Gaddafi, šalyje įsigalėjo jo autoritarinis režimas.
1979 m. JAV erdvėlaivis „Pioneer 11“ pirmą kartą praskriejo arti Saturno (21 tūkst. km atstumu) ir jį tyrė.
1992 m. Čekoslovakijos federacinės Slovakijos respublikos parlamentas priėmė konstituciją, kurioje įtvirtino Slovakijos nepriklausomybę. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Konstitucijos diena.
2004 m. Šiaurės Osetijos Beslano mieste per mokslo metų pradžios iškilmes čečėnų teroristai užgrobė mokyklą ir įkaitais paėmė visus joje buvusius žmones, daugiausia vaikus ir mokytojus – daugiau kaip 1000 asmenų. Užminuotuose pastatuose įkaitai buvo laikomi pustrečios paros. Rugsėjo 3 d. per išlaisvinimo operaciją žuvo daugiau kaip 330 žmonių, iš jų – 186 vaikai. Atsakomybę dėl įvykdyto teroro akto prisiėmė Šamilis Basajevas.
2014 m. siekiant sustabdyti karinį konfliktą Donbaso regione tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Minske susitiko Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai, įvyko pirmasis trišalis kontaktinės grupės susitikimas. Rugsėjo 3 d. pokalbyje telefonu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė, kad tarp Ukrainos ir separatistinių dalinių būtų paskelbtos paliaubos.
Gimė
1835 m. – 1863–1864 m. sukilimo veikėjas, vienuolis karmelitas Juozapas Kalinauskas. 1991 m. paskelbtas šventuoju Rapolu Kalinausku. Mirė 1907 m.
1873 m. – visuomenės veikėja ir politikė, Steigiamojo Seimo narė Felicija Bortkevičienė. Kartu su kitais įkūrė Lietuvos demokratų partiją, tarpukariu buvo viena aktyviausių moterų Lietuvoje, oficiali dienraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė. Mirė 1945 m.
Mirė
1715 m. – Prancūzijos karalius, vadintas Karaliumi Saule, Liudvikas XIV (76 m.). Karaliumi tapo 5 metų, iki pilnametystės valdė regentė Ona Austrė. Jo valdymo laikotarpiu įsigaliojo absoliutinė monarchija, laikomas jos simboliu. Pagarsėjo menų globa, įkūrė teatrą „Comédie Française“, pastatydino Versalio rūmus.
1964 m. – valstybės veikėjas ir diplomatas, Klaipėdos krašto sukilimo vienas organizatorių ir sukilėlių vyriausiasis vadas, vėliau Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Budrys (75 m.).
