Istorijos dūžiai rugsėjo 3-iąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

2020-09-03 06:55

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1938 m. pirmąjį bandomąjį skrydį iš Kauno į Palangą atliko du angliški keturviečiai lėktuvai „Percival Q.6.“, kuriuos nupirko prie Susisiekimo ministerijos veikianti Orinio susisiekimo inspekcija. Rugsėjo 10‑ąją lėktuvai buvo pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais ir vėliau į Palangą, kurį laiką ir į Rygą skraidė reguliariai.

1992 m. įsteigta Vertybinių popierių komisija.

1992 m. Barselonoje prasidėjo IX paralimpines vasaros žaidynės, kuriose pirmą kartą dalyvavo ir keturi Lietuvos sportininkai. Jie iškovojo 7 medalius.

1998 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė integracija – pagrindinis stabilumo aspektas“. Joje dalyvavo apie pusantro šimto pareigūnų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO.

Įvykiai pasaulyje

301 m. krikščionis akmenskaldys iš Dalmatijos Marinas, pabėgęs nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimų, Adrijos jūros pakrantės Titano kalne, į pietvakarius nuo dabartinio Rimini miesto, įkūrė bendruomenę, kuri davė pradžią valstybiniam dariniui, vėliau pradininko garbei pavadintam San Marinu. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Šventojo Marino diena. San Marinas laikomas seniausia respublika pasaulyje, jos 1600 m. priimti Statutai – seniausia galiojančia konstitucija.

1783 m. pasibaigus JAV nepriklausomybės karui Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkės Olandija, Prancūzija ir Ispanija Versalyje pasirašė taikos sutartį su Didžiąja Britanija. Buvo patvirtinti ankstesni taikos susitarimai, kuriais Didžioji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę ir suverenitetą.

1917 m. Pirmajame pasauliniame kare Vokietija užėmė Rygą.

1921 m. Ženevoje atnaujintos Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl Vilniaus ir šalių santykių sureguliavimo. Šįkart pateiktame Belgijos užsienio reikalų ministro Paulio Hymanso parengtame projekte buvo atsisakyta siūlymo Lietuvą suskirstyti į kantonus ir sukurti faktiškai valstybių federaciją. Antrajame projekte Vilniaus kraštui buvo pasiūlyta autonomija ir Lenkijai numatyta teisė karo metu naudotis Lietuvos teritorija. Nusileisdama Tautų Sąjungos Tarybos spaudimui Lietuvos vyriausybė sutiko tęsti derybas, tačiau dėl kilusių protestų Lietuvoje metų pabaigoje notoje Tautų Sąjungai pranešė negalinti priimti siūlomos sutarties.

1939 m. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lokalinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas virto tarptautiniu.

1943 m. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos išsilaipino Apeninų pusiasalyje, tą pačią dieną naujoji Italijos Pietro Badoglio vadovaujama vyriausybė su šiomis šalimis pasirašė paliaubų sutartį. Prasidėjo Antrojo pasaulinio karo Italijos kampanija, per kurią pusiasalis buvo išvaduotas nuo nacių.

1953 m. įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencija, kurią 1950 m. lapkričio mėn. parengė ir patvirtino Europos Taryba. Šios Konvencijos pasirašymas yra būtina sąlyga valstybei stojant į Europos Tarybą. Lietuva ją ratifikavo 1995 m. birželio 20-ąją.

1971 m. pasirašytas Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jame konstatuota, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas; susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuojamas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Susitarimas įsigaliojo 1972 m. birželį.

1971 m. paskelbta Didžiosios Britanijos protektorato Arabijos pusiasalyje Kataro nepriklausomybė, šalies valdovai ėmė tituluotis emyrais. Katare švenčiama Nepriklausomybės diena.

Gimė

1873 m. – kunigas ir tautosakininkas Adolfas Sabaliauskas, pasirašinėjęs slapyvardžiu Žalia Rūta. Pirmasis užrašė ir paskelbė lietuvių sutartinių, seniausių ir autentiškiausių Šiaurės Lietuvos vestuvinių dainų ir verkavimų. Mirė 1950 m.

1875 m. – Austrijos ir Vokietijos automobilių inžinierius, „Porsche“ koncerno įkūrėjas Ferdinandas Porsche. Sukūrė keletą automobilių, tankų modelių, tarp jų – per visą automobilių gamybos istoriją geriausiai parduodamą automobilį „VW Beetle“. Mirė 1951 m.

1907 m. – vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų Juozas Miltinis. Mirė 1994 m.

Mirė

1658 m. – vienas žymiausių Anglijos valstybės ir karo veikėjų Oliveris Cromwellis (59 m.). Parengė projektą, pagal kurį buvo įkurta naujo tipo reguliari Parlamento kariuomenė. Numalšino sukilimus Airijoje ir Škotijoje, šalyje įvedė karinę diktatūrą, atmetė Parlamento siūlymą karūnuotis.

1883 m. – rusų rašytojas Ivanas Turgenevas (64 m.).

1969 m. – Vietnamo politikas, komunistinės Vietnamo demokratinės respublikos įkūrėjas ir vadovas Ho Chi Minh‘as (79 m.). Vykdė šalies komunizacijos politiką, gaudamas SSRS ir Kinijos paramą išliko neutralus per jų ideologinį konfliktą. Jo paties pasirinktu vardu (vietnamiečių kalboje pažodžiui reiškia „tas, kuris apšviečia“) 1976 m. buvo pervadintas Saigonas.

1907 m. gimė vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų Juozas Miltinis. Mirė 1994 m.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
1907 m. gimė vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų Juozas Miltinis. Mirė 1994 m.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
1998 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė integracija – pagrindinis stabilumo aspektas“. Joje dalyvavo apie pusantro šimto pareigūnų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO.<br>V.Balkūno nuotr.
1998 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė integracija – pagrindinis stabilumo aspektas“. Joje dalyvavo apie pusantro šimto pareigūnų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO.<br>V.Balkūno nuotr.
1971 m. pasirašytas Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jame konstatuota, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas; susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuojamas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Susitarimas įsigaliojo 1972 m. birželį.<br>123rf nuotr.
1971 m. pasirašytas Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jame konstatuota, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas; susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuojamas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Susitarimas įsigaliojo 1972 m. birželį.<br>123rf nuotr.
1939 m. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lokalinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas virto tarptautiniu.<br>123rf nuotr.
1939 m. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lokalinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas virto tarptautiniu.<br>123rf nuotr.
301 m. krikščionis akmenskaldys iš Dalmatijos Marinas, pabėgęs nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimų, Adrijos jūros pakrantės Titano kalne, į pietvakarius nuo dabartinio Rimini miesto, įkūrė bendruomenę, kuri davė pradžią valstybiniam dariniui, vėliau pradininko garbei pavadintam San Marinu. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Šventojo Marino diena. San Marinas laikomas seniausia respublika pasaulyje, jos 1600 m. priimti Statutai – seniausia galiojančia konstitucija.<br>123rf nuotr.
301 m. krikščionis akmenskaldys iš Dalmatijos Marinas, pabėgęs nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimų, Adrijos jūros pakrantės Titano kalne, į pietvakarius nuo dabartinio Rimini miesto, įkūrė bendruomenę, kuri davė pradžią valstybiniam dariniui, vėliau pradininko garbei pavadintam San Marinu. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Šventojo Marino diena. San Marinas laikomas seniausia respublika pasaulyje, jos 1600 m. priimti Statutai – seniausia galiojančia konstitucija.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
1907 m. gimė vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų Juozas Miltinis. Mirė 1994 m.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
1907 m. gimė vienas žymiausių teatro režisierių ir pedagogų Juozas Miltinis. Mirė 1994 m.<br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
1998 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė integracija – pagrindinis stabilumo aspektas“. Joje dalyvavo apie pusantro šimto pareigūnų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO.<br>V.Balkūno nuotr.
1998 m. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė integracija – pagrindinis stabilumo aspektas“. Joje dalyvavo apie pusantro šimto pareigūnų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO.<br>V.Balkūno nuotr.
1971 m. pasirašytas Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jame konstatuota, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas; susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuojamas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Susitarimas įsigaliojo 1972 m. birželį.<br>123rf nuotr.
1971 m. pasirašytas Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir SSRS keturšalis susitarimas dėl Vakarų Berlyno. Jame konstatuota, kad Vakarų Berlynas, kaip ir anksčiau, nėra Vokietijos Federacinės Respublikos dalis ir nebus jos valdomas; susisiekimas Vokietijos Demokratinės Respublikos keliais tarp Vakarų Berlyno ir Vokietijos Federacinės Respublikos kvalifikuojamas kaip tranzitinis ir turi vykti laikantis tarptautinių susitarimų. Susitarimas įsigaliojo 1972 m. birželį.<br>123rf nuotr.
1939 m. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lokalinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas virto tarptautiniu.<br>123rf nuotr.
1939 m. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lokalinis Vokietijos ir Lenkijos konfliktas virto tarptautiniu.<br>123rf nuotr.
301 m. krikščionis akmenskaldys iš Dalmatijos Marinas, pabėgęs nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimų, Adrijos jūros pakrantės Titano kalne, į pietvakarius nuo dabartinio Rimini miesto, įkūrė bendruomenę, kuri davė pradžią valstybiniam dariniui, vėliau pradininko garbei pavadintam San Marinu. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Šventojo Marino diena. San Marinas laikomas seniausia respublika pasaulyje, jos 1600 m. priimti Statutai – seniausia galiojančia konstitucija.<br>123rf nuotr.
301 m. krikščionis akmenskaldys iš Dalmatijos Marinas, pabėgęs nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimų, Adrijos jūros pakrantės Titano kalne, į pietvakarius nuo dabartinio Rimini miesto, įkūrė bendruomenę, kuri davė pradžią valstybiniam dariniui, vėliau pradininko garbei pavadintam San Marinu. Šalyje švenčiama valstybinė šventė – Šventojo Marino diena. San Marinas laikomas seniausia respublika pasaulyje, jos 1600 m. priimti Statutai – seniausia galiojančia konstitucija.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.