Ersa padėjo sužinoti rugpjūčio viduryje Pazelvio ežere (Prienų r.) mįslingomis aplinkybėmis pradingusio 34 metų kauniečio likimą. Vyras išsiruošė žvejoti dar rugpjūčio 12-osios vakare, o kitą rytą prie ežero atvykusi žmona jo nerado. Moteris kreipėsi į policiją.
Netrukus pavyko rasti kauniečio valtį, kelis joje likusius daiktus. Ši aplinkybė paskatino atmesti versiją, o kad valtis apvirto, mat tokiu atveju daiktai būtų iškritę.
Galima spėti, kad prieš dingimą kaunietis žvejojo nuo kranto, nes ten buvo aptiktos užmestos jo meškerės.
Nežinia truko visą savaitę
Tyrėjai iškart spėjo, kad dingęs vyras gali būti nuskendęs, tačiau gelbėtojų narams visą savaitę nesisekė surasti kūno.
Ši aplinkybė paskatino kurti naujas įvykio versijas. Juolab kad kauniečio artimieji užsiminė apie vieną svarbią detalę, kuri gali būti reikšminga aiškinantis nelaimės aplinkybes ir vertė svarstyti nužudymo versiją.
Tarp aptiktų daiktų buvo ir telefonas, kuriame išliko vaizdo įrašas, darytas prieš pat kauniečio dingimą.
Filmuota naktį, o įraše matyti link kranto atplaukianti valtis.
Žvejo artimieji svarstė, kad jis galbūt užfiksavo brakonierius, o pastarieji galėjo susidoroti su nepageidaujamu liudininku.
Kauniečio artimieji nusprendė prašyti Kaune įsikūrusios K-9 grupės kinologų pagalbos.
Skenduolį aptiko greitai
Ieškoti dingusiojo šįkart išvyko du grupės nariai su šunimis – vienas keturkojis ieškojo sausumoje, kitas – vandenyje.
Valtimi plaukusiam K-9 grupės instruktoriui Sigitui Tarvydui ir jo augintinei belgų aviganių malinua veislės Ersai prireikė maždaug 15 minučių aptikti skenduolio kūną. Jis gulėjo maždaug 40 metrų nuo kranto, 7 metrų gylyje.
Tai buvo labai šaltiniuota vieta, kurioje vandens temperatūra siekė vos 4–5 laipsnius. Ši aplinkybė lėmė, kad mirusysis anksčiau neiškilo į paviršių.
S.Tarvydas plūduru paženklino vietą, o narams liko tik ištraukti kūną ant kranto.
Neskuba atskleisti paslapčių
„Skenduolių paieška vandenyje yra viena sudėtingiausių kinologų užduočių“, – kalbėjo K-9 grupės įkūrėjas, žinomas kinologas Vytautas Gustaitis. Jis net 23 metus dirbo Viešojo saugumo tarnyboje (VST), vadovavo kinologų padaliniui.
Išėjęs į atsargą jis įgytas žinias nusprendė pritaikyti kasdieniame gyvenime, o žinių sukaupta nemažai – V.Gustaitis mokėsi pas geriausius Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos specialistus.
„Kinologijos paslapčių neįmanoma išmokti skaitant vadovėlius, o didelė dalis informacijos yra riboto naudojimo“, – aiškino V.Gustaitis.
Kaunietis nenorėjo atskleisti visų ypatumų, susijusių su šunų mokymu ieškoti skenduolių. Jis tik prasitarė, kad pirminiame mokymų etape naudojami kritę paršiukai.
„Pirmiausia reikia rasti šunį, turintį talentą atlikti vieną ar kitą užduotį. Iš pradžių mokymai vyksta sausumoje, tačiau kartu šuo pratinamas prie vandens, valties, variklio triukšmo“, – aiškino V.Gustaitis. Mokymai trunka mažiausiai metus.
Jeigu šuo išmokytas ieškoti žmonių, jis negalės ieškoti sprogmenų ar narkotinių medžiagų.
Dirbant VST kauniečiui daugybę kartų teko ieškoti dingusių žmonių, sprogstamųjų ir psichotropinių medžiagų.
Panašių paslaugų dažnai prireikia ir kasdieniame gyvenime – tiek ieškant dingusiųjų, tiek tikrinant krovinius, ieškant rūkalų, narkotinių medžiagų.
Praverčia stulbinama uoslė
Kaip šuo suranda kelių metrų gylyje esantį skenduolį?
Pasak V.Gustaičio, keturkojai tiesiog užuodžia kūno skleidžiamą kvapą, mat šunų uoslė yra maždaug 11 tūkst. kartų geresnė negu žmogaus. Tereikia išmokti pritaikyti šią savybę.
Per kelerius pastaruosius metus Ersa 6 kartus ieškojo skenduolio ir nė karto nesuklydo.
Vienu atveju šuo taip pat aptiko kūno buvimo vietą Nemune ties Birštonu, tačiau narams nepavyko jo operatyviai ištraukti ir srovė nunešė skenduolį kelis šimtus metrų.
Paslaugą užsakęs žmogus po kelių mėnesių pranešė, kad keturkojo nurodytoje vietoje buvo rasti nuskendusiam žmogui priklausę daiktai.
„Ersa visiškai pasitikime šiame darbe, o dabar grupėje dar turime kelis mokinius“, – pasakojo V.Gustaitis.
Upėje ieškoti skenduolių itin sunku, ežere ar tvenkinyje – paprasčiau. Jeigu vandens telkinys didelis, iš pradžių jis suskirstomas kvadratais. Plaukiojama spiralės principu – iš vidaus į išorę arba atvirkščiai.
Šuo užuodžia iš vandens kylantį kvapą 20–50 metrų spinduliu, paklaida gali siekti 5 metrus.
Sklindančių kvapų šuo negali užuosti, jeigu vandens telkinį dengia ledas. V.Gustaitis prisiminė Kėdainiuose vykusias dingusio jaunuolio paieškas. Šuo atvedė iki vietos, kur kėdainiškis įkrito į tvenkinį, tačiau daugiau negalėjo pagelbėti.
Paieška gali būti nesėkminga ir dėl kitų priežasčių: štai žmogus atėjo iki stotelės ir įlipo į autobusą. Toje vietoje paieška nutrūksta.
„Mieste yra kur kas daugiau dirgiklių, trukdančių sėkmingai paieškai“, – kalbėjo kinologas.
Tenka važiuoti net į užsienį
K-9 grupės įkūrėjas neslėpė, kad už paslaugas užsakovas turi atsiskaityti, mat kinologui dažnai tenka aukoti pagrindinio darbo laiką.
„Kiekviena situacija yra unikali ir kaina skiriasi, tačiau ji dažniausiai svyruoja tarp 300 ir 500 eurų“, – pranešė V.Gustaitis.
Jis prisiminė atvejį, kai Vilniuje gyvenanti moteris paprašė surasti garbaus amžiaus motiną, dingusią iš Ventspilio (Latvija) globos namų.
Senolė iš jų išėjo ir negrįžo, o vietos policija po 3 dienų nutraukė paiešką.
„Moterį suradome sėdinčią po tiltu, o šuo aptiko net ir pakeliui išmėtytus jos daiktus“, – pasakojo V.Gustaitis. Žinoma, tokiu atveju paslauga kainuoja brangiau, nes tenka keliauti į užsienį.
Vasara išsiskyrė paieškų gausa
Aušra Gudauskaitė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės II kuopos kinologų grupės specialistė:
„Visi tarnybiniai šunys išeina bendrąjį parengimą – išmokomi klausyti pagrindinių komandų, ieškoti gyvų žmonių, juos sulaikyti. Narkotinių medžiagų ir mirusiųjų paieška jau yra specializacija.
Trejų metų belgų aviganių malinua veislės Ardas, su kuriuo dirbu, išmokytas ieškoti būtent mirusiųjų.
Ši vasara buvo labai sunki, vykdėme daugybę paieškų – vidutiniškai 15 per mėnesį. Teko ieškoti dingusių grybautojų, uogautojų, savižudžių.
Darbingiausi – vasaros mėnesiai, o maždaug 90 procentų paieškų vyko miškuose. Ši aplinkybė verčia priminti gyventojams, kad eidami į mišką būtinai pasiimtų telefoną, kuris palengvina žmogaus paiešką atsidūrus sunkioje situacijoje.
Darbą apsunkino tvyrojęs karštis, nors šuo tokiomis sąlygomis gali greičiau pajusti specifinį kvapą.
Ne visos paieškos būna sėkmingos. Sėkmę daugiausia lemia kuo tikslesnė pirminė informacija apie dingusįjį, nes surasti kūną kelių šimtų hektarų ploto miške yra sėkmės dalykas.
Ieškoti kūno vandenyje policijos šunys nėra mokomi, nes nėra tokio poreikio. Priklausomai nuo oro sąlygų kūnas anksčiau ar vėliau iškyla į paviršių, o tuomet juo pasirūpina narai.
Net jeigu šuo nėra mokytas ieškoti kūno, jis tokiu radiniu vis tiek susidomės ir duos ženklą kinologui.
Kolegos iš Suomijos turi parengę šunų, kurie ieško skenduolių.“
Gali užuosti net ir koronavirusą
Suomijos mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad šunys gali užuosti savitą koronaviruso infekcijos kvapą.
Ateityje šunys galėtų aptikti užsikrėtusius žmones slaugos namuose arba oro uostuose.
Helsinkio universiteto tyrimo metu šunys buvo dresuojami kaip medicininės diagnostikos asistentai, galintys atpažinti neįprastą COVID-19 infekcijos kvapą.
Šunų dresavimas pateikė puikių rezultatų – vos po poros savaičių pirmieji šunys pagal kvapą gebėjo tiksliai atskirti sveikų žmonių šlapimo mėginius nuo užsikrėtusių koronavirusu mėginių.
Šunys identifikuoti SARS-CoV-2 virusą pagal šlapimo mėginius galėjo beveik taip pat patikimai kaip ir PGR testas.
Neseniai ambicingo projekto ėmėsi ir Vokietijos kariuomenė – tarnybiniai šunys mokomi atskirti žmones, kurie serga koronavirusu, tam esą reikės tik žmogaus seilių.
