Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1991 m. Lietuva tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nare.
2008 m. Vyriausybė Zarasų miestui suteikė kurortinės teritorijos statusą. Tuo metu Lietuvoje kurorto statusą turėjo Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, kurortinės teritorijos – Anykščiai, Ignalina bei Strigailiškio ir Palūšės kaimai Ignalinos rajone. Mėnesio pabaigoje šis statusas suteiktas ir Trakams.
Įvykiai pasaulyje
1721 m. Rusijai ir Švedijai sudarius taikos sutartį baigėsi 1700–1721 m. Šiaurės karas. Rusija gavo Latviją į šiaurę nuo Dauguvos, bet be Latgalos, Estiją su salomis, Ingriją, Vyborgą, dalį Karelijos. Švedijai ji grąžino per karą užimtą Suomiją. Buvo atkurti abiejų šalių prekybiniai santykiai. Po Šiaurės karo Rusija įsitvirtino prie Baltijos jūros ir netrukus tapo didžiausia Europos valstybe. Švedija prarado didžiosios valstybės statusą.
1919 m. Paryžiaus Sen Žermeno prie Lė priemiestyje pirmąjį pasaulinį karą laimėjusios Antantės valstybės pasirašė taikos sutartį su karą pralaimėjusia Austrija. Sen Žermeno sutartis draudė Austrijai atsisakyti valstybingumo – tuo siekta išvengti jos prijungimo prie Vokietijos. Šalys pripažino, kad Austrijos‑Vengrijos imperija suiro ir jos vietoje susikūrė Austrija, Čekoslovakija, Vengrija ir Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė. Austrija atsisakė dalies teritorijos: Vakarų Galicija pripažinta Lenkijai, Užkarpatės Ukraina – Čekoslovakijai, Bukovina ir dalis Banato – Rumunijai, Pietų Tirolis ir Istrija – Italijai, Dalmatija, Vakarų Kraina, Pietryčių Karintija (po 1920 m. plebiscito grąžinta Austrijai) ir dalis Štirijos – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei. Austrija taip pat prarado karinį ir prekybinį laivyną.
1977 m. Prancūzijoje įvykdyta paskutinė mirties bausmė giljotinuojant. Tai buvo ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Vakarų Europoje paskutinė įvykdyta mirties bausmė.
1996 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį. Kad ji įsigaliotų, ją turėjo pasirašyti ir ratifikuoti visos branduolinį potencialą turinčios valstybės. Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija ir kitos valstybės sutarties neratifikavo.
Gimė
1916 m. – žymi lietuvių archeologė Regina Kulikauskienė. Atkūrė senovės lietuvių drabužius. Mirė 2007 m.
1933 m. – vokiečių ir prancūzų drabužių dizaineris Karlas Lagerfeldas. Mirė 2019 m.
1978 m. – krepšininkas Ramūnas Šiškauskas.
Mirė
210 m. prieš Kristų – centralizuotos kinų valstybės įkūrėjas, pirmasis imperatorius Džao Džengas, kitaip Ši Huangdi (apie 50 m.). Jo laikais pradėta statyti Didžioji kinų siena. Šaansi provincijoje išliko požeminė Džao Džengo kapavietė, kurioje buvo rasta apie 7000 terakotinių karių ir žirgų figūrų.
1866 m. – Rusijos karo ir politikos veikėjas Michailas Muravjovas (69 m.). Kaip Vilniaus generalgubernatorius buvo atsiųstas į Lietuvą malšinti 1863–1864 m. sukilimo, dėl žiaurumo pramintas Koriku. Pats tvirtino nuosprendžius suimtiems sukilėliams. Vilniaus karo teismas dėl dalyvavimo sukilime nuteisė 1714 žmonių; 83 iš jų buvo pakarti, kiti išsiųsti į katorgą arba ištremti. M.Muravjovo nurodymu valstiečiai, įtariami prisidėję prie sukilimo, buvo plakami rykštėmis, keli kaimai ištisai ištremti į Sibirą. Iš baustų dvarininkų žemė buvo atimama ir apgyvendinama vietos rusų arba kolonistų. M.Muravjovas Lietuvoje uždarė 20 vienuolynų ir 32 bažnyčias, nes jų kunigai dalyvavo sukilime, ir 52 koplyčias, pastatytas neva be jo leidimo. Įstaigose ir viešajame gyvenime uždraudė vartoti lenkų kalbą.
1930 m. Miunchene mirė kunigas, muzikologas, kompozitorius ir dirigentas Teodoras Brazys (59 m.). Daugiausia Dzūkijoje rinko tautosaką, užrašė apie 2000 liaudies dainų, apie 150 jų harmonizavo. Populiarino grigališkąjį choralą. Palaidotas Kaišiadoryse.
1989 m. Mičigano valstijoje mirė dailininkas Viktoras Petravičius (83 m.). Už iliustracijas lietuvių liaudies pasakoms 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje pelnė Didįjį prizą.
