Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1559 m. Žygimantui Augustui sudarius sutartį su Rygos arkivyskupu Vilhelmu Brandenburgiečiu Rygos arkivyskupija pasidavė LDK politinei globai. Lietuva įsitvirtino prie Dauguvos ir Pietryčių Livonijoje bei sustiprino savo šiaurinių sienų saugumą.
1898 m. žurnalo „Varpas“ šeštame numeryje pirmą kartą išspausdinta Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir natos.
1919 m. keturiems Tautos pažangos partijos ministrams pasitraukus iš Vyriausybės kilo vyriausybinė krizė. Jos vadovas liaudininkas Mykolas Sleževičius Prezidento siūlymu dar bandė formuoti naują koalicinį kabinetą, bet to padaryti nepavykus spalio pradžioje naująjį kabinetą sudarė jokiai partijai nepriklausantis Ernestas Galvanauskas.
1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto veikėjai memorandumu „Apie Lietuvos būklę, vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje pradėjus veikti“ išreiškė nepasitenkinimą dėl Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklos nutraukimo. Atsakydami į memorandumą vokiečiai rugsėjo 26-ąją LAF veiklą sustabdė.
1992 m. priimti Įmonių bankroto ir Konkurencijos įstatymai.
1998 m. Seimas ratifikavo 1987 m. Europos Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą.
2008 m. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo sustabdė šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, tokiu būdu valstybėje visiškai atsisakyta šauktinių.
2009 m. 95 parlamentarai balsavo už Arūno Valinsko atstatydinimą iš Seimo pirmininko pareigų, jį palaikė 20 Seimo narių.
Įvykiai pasaulyje
1821 m. vykstant 1810–1826 metų Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karui kreolai paskelbė Gvatemalos generalkapitonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos. Jai priklausiusios dabartinės valstybės Nikaragva, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras ir Kosta Rika rugsėjo 15-ąją švenčia Nepriklausomybės dieną.
1916 m. Pirmojo pasaulinio karo Somos mūšyje Šiaurės Prancūzijoje Didžiosios Britanijos kariuomenė pirmą kartą karybos istorijoje panaudojo tankus.
1918 m. Antantės kariuomenė pradėjo puolimą Balkanuose ir pralaužusi Bulgarijos kariuomenės gynybą įsiveržė į Bulgariją. Per mėnesį ji išvadavo visą Albaniją, Juodkalniją ir Serbiją. Rugsėjo 29-ąją Bulgarija pasirašė su Antante paliaubas.
1935 m. Adolfo Hitlerio iniciatyva Vokietijos nacionalsocialistų partijos suvažiavimas Niurnberge paskelbė, o Reichstagas tą pačią dieną priėmė vadinamuosius Niurnbergo įstatymus, kurie draudė žydams eiti valstybines pareigas, uždraudė žydų santuokas su nežydais, svastiką paskelbė Vokietijos valstybine vėliava.
1940 m. Londoną bombardavo beveik 1000 bombonešių, juos lydėjo 700 naikintuvų. Tai buvo didžiausias vokiečių oro antskrydis per visą „Mūšio už Britaniją“ kampaniją.
1947 m. įsigaliojo Paryžiuje vasario 10-ąją pasirašytos Antrojo pasaulinio karo valstybių nugalėtojų taikos sutartys su Vokietijos buvusiomis sąjungininkėmis Bulgarija, Italija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. Italija atsisakė valdų Afrikoje (Somalio, Eritrėjos, Libijos) bei pripažino Albanijos ir Etiopijos nepriklausomybę ir suverenitetą. Suomijos ir Bulgarijos sienos paliktos tokios, kokios buvo iki 1941 m. sausio 1-osios. Vengrijos sienos su Austrija, Jugoslavija ir Rumunija paliktos tokios, kokios buvo iki 1938 m. sausio 1 d., šiek tiek teritorijos netoli Bratislavos perduota Čekoslovakijai. Atkurta iki 1938 m. sausio 1 d. buvusi Rumunijos siena su Vengrija, kitos sienos liko tokios, kokios buvo iki 1941 m. sausio 1 d.
1971 m. keliolika Kanados Vankuverio miesto jaunimo organizacijos „Don’t Make A Wave“ („Nedrumsk vandens“) narių, protestuodami prieš JAV prie Aleutų salyno Amchitkos salos vykdomus požeminius branduolinio ginklo bandymus, žvejybos laiveliu bandė priplaukti prie bandymų vietos. Taip savo veiklą pradėjo organizacija, kuri po metų oficialiai pasivadino „Greenpeace“.
1997 m. nevyriausybinė organizacija Tarpparlamentinė sąjunga, vienijanti nepriklausomų valstybių parlamentus, priėmė Visuotinę demokratijos deklaraciją, kurioje nustatyti svarbiausi demokratinio valdymo principai. 2007 m. Jungtinės Tautos rugsėjo 15-ąją paskelbė Tarptautine demokatijos diena.
Gimė
1789 m. – amerikiečių rašytojas, vienas žymiausių istorinių nuotykių romanų kūrėjų Jamesas Fenimore’as Cooperis. Populiariausiuose romanuose vaizdavo Šiaurės Amerikos kolonizavimo istoriją, indėnų kovas su užkariautojais, amerikiečių nacijos formavimąsi. Mirė 1851 m.
1890 m. – anglų rašytoja, viena populiariausių detektyvinės literatūros kūrėjų Agatha Christie. Mirė 1976 m.
1894 m. – prancūzų kino režisierius Jeanas Renoiras. Vienas žymesnių jo filmų – „Pusryčiai ant žolės“. Mirė 1979 m.
1897 m. – nacių Vokietijos veikėjas, hitlerjugendo vadovas Theodoras Adrianas von Rentelnas. Vokietijai okupavus Lietuvą buvo paskirtas Lietuvos generalinės srities generaliniu komisaru. Rengė Lietuvos kolonizavimo ir germanizavimo planus, organizavo gyventojų vežimą priverčiamiesiems darbams į Vokietiją, prisidėjo prie Holokausto. 1946 m. pakartas.
1907 m. – tautodailininkas, vienas žymiausių dievdirbių Lionginas Šepka. Kurti pradėjo 1950 m., sukrėstas brolio mirties. Išdrožė apie 1500 medžio skulptūrų. Mirė 1985 m.
1974 m. – dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Modestas Pitrėnas.
Mirė
1534 m. Maskvos kalėjime mirė kunigaikštis Mykolas Glinskis (apie 74 m.). Buvo sukilęs prieš Lietuvą, padėjo Maskvai užimti Lietuvos valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. Nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus nunuodijimu įkalintas, kalėjime numarintas badu.
1942 m. – latvių dailininkas, Latvijos valstybinės vėliavos kūrėjas Ansis Cirulis (59 m.).
1945 m. žuvo austrų kompozitorius ir dirigentas Antonas von Webernas (61 m.). Kūryboje atsisakęs tonacijos ir tematizmo kūrė itin trumpus kūrinius. Jo muzikinė kūryba pripažinimo sulaukė tik po mirties, buvo išaukštinta pokario avangardistų.
1954 m. JAV Ohajo valstijoje mirė Lietuvos karo veikėjas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagius-Nagevičius (73 m.). 1995 m. perlaidotas Kretingoje.
