Per karantiną nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti įprastą veiklą, skelbti prastovas. O valdžios institucijos persijungė į vadinamąjį darbo iš namų režimą.
Iš nuotoliniu būdu dirbusių valstybės tarnautojų lūpų po karantino buvo pasigirdę aimanų dėl priaugtų papildomų kilogramų, bet buvo tylima apie gerokai papilnėjusias kišenes.
Nekito tik ministro alga
Valdininkų uždarbis ypač pūtėsi balandį, gegužę ir birželį.
Šį ketvirtį labiausiai kilo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis.
Tiesa, ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo tiek, kiek ir anksčiau, – po 4314 eurų. Užtat kai kurių jo pavaldinių algos padidėjo kone dvigubai.
Antai SAM viceministrai ir kancleris pernai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo nuo 4,1 iki 4,6 tūkst. eurų, šių metų pirmąjį ketvirtį jų uždarbis šoktelėjo iki 5,7 tūkst. eurų, o per karantiną pasiekė 6,9 tūkst. eurų.
Ministro patarėjų bei padėjėjų armijos uždarbis didėjo nuo 3,1 tūkst. eurų praėjusių metų pradžioje iki 4,6 tūkst. eurų per krizę.
SAM departamentų direktorių bei jų pavaduotojų vidutinis mėnesio uždarbis per karantiną pasiekė 5,9 tūkst. eurų, praėjusių metų pabaigoje jis buvo 3,8 tūkst. eurų.
Padidino atlygį ir dar pridėjo
Per krizę neskurdo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovai.
Pernai iki 4 tūkst. eurų vidutiniškai uždirbdavęs VLK direktorius Gintaras Kacevičius per karantiną ėmė uždirbti po 5,7 tūkst. eurų, o departamentų vadovų uždarbis padidėjo beveik 800 eurų.
Kas lėmė tokius šuolius? VLK atstovai paaiškino, kad šių metų pradžioje keitėsi bazinis pareiginės algos dydžio koeficientas.
Tiesa, jis padidėjo simboliškai – nuo 173 iki 176 eurų.
Be to, esą buvo papildomai mokama už viršvalandžius, padidėjusį darbo krūvį ir nenumatytas užduotis.
VLK Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Tomo Ragausko teigimu, direktoriaus uždarbio šuolio priežastis – sausį įvykęs metinis įvertinimas, po kurio A.Veryga jam pakėlė algą.
„Ministras direktoriui dar skyrė atlyginimo priedą už darbą Ekstremalių situacijų koordinavimo centre“, – „Lietuvos rytui“ priminė VLK atstovas.
Net neskaičiavo valandų
Darbas 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Viršvalandžiai poilsio ir švenčių dienomis.
Tokias algų kilimo priežastis per karantiną nurodė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Šio centro departamento vadovų, kurių yra aštuoni, uždarbis antrąjį metų ketvirtį vidutiniškai nuo 2,9 tūkst. pakilo iki 3,9 tūkst. eurų.
Vyresniųjų patarėjų darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 370 eurų, skyrių vedėjų – 548 eurais, patarėjų – 409 eurais, vyresniųjų specialistų – 458 eurais.
Anot centro Kokybės ir komunikacijos skyriaus vedėjos Dianos Brunevičienės, šie valdininkai uždirbo daugiau, nes esą vykdė sustiprintą medicininę karantininę kontrolę sausumos pasienio kontrolės punktuose, oro uostuose, jūrų uoste, teikė informaciją visuomenei, atliko kitus su COVID-19 prevencija susijusius darbus.
Tiesa, eilinių šio centro specialistų, kurie, tikėtina, ir buvo siunčiami į priešakines kovos su virusu linijas, uždarbis didėjo ne taip sparčiai – vidutiniškai po 150 eurų.
Atsidėkojo sau už nuopelnus
Visuomenės sveikatos specialistų algų šuolis karantino metu didesnių abejonių gal ir neturėtų kelti. Labiau stebina kitose ministerijose žarstyti pinigai.
Kaip daržovės šiltnamiuose per karantiną tarpo Vidaus reikalų ministerijos vadovai. Vidutinis viceministrų uždarbis pakilo nuo 4 tūkst. eurų iki 5,3 tūkst. eurų ir aplenkė net ministrės Ritos Tamašunienės atlyginimą.
Ministerijos kanclerio Valdemaro Urbano mėnesio uždarbis per krizę paaugo 1129 eurais ir siekė 4,8 tūkst. eurų. O ministrės patarėjų darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 783 eurais.
Anot ministerijos atstovų, uždarbis nuo 10 iki 40 proc. didėjo dėl priemokų už papildomą darbo krūvį, o jis esą buvęs neįprastai didelis, dirbti esą tekdavo kiaurą parą.
„Per pandemiją šie žmonės atliko ir iki šiol atlieka vieną svarbiausių vaidmenų siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes“, – aiškino ministerija.
Eiliniams nubyrėjo kukliau
Dėl per pirmąją pandemijos bangą esą užgriuvusių papildomų darbų pasiraitoti rankoves teko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojams.
Kaip „Lietuvos rytui“ teigė ministro patarėja Eglė Samoškaitė, paskelbus karantiną ministerijoje buvo suburtas ekspertų ir specialistų ratas, kūręs ekonomines pandemijos pasekmių valdymo priemones: „Darbas viršijo įprastą krūvį, apėmė vakarus, rytus ir savaitgalius, todėl buvo išmokėtos priemokos.
Būtent dėl to daugiau uždirbo ne tik viceministrai, kancleris, bet ir kiti darbuotojai.“
Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, viceministrų uždarbis didėjo 1411 eurų, kanclerio – 893 eurais, tuo metu ministerijos vyriausiųjų specialistų – vos po 30 eurų.
Krūvis užgriuvo ir kitus
Diržų per karantiną nereikėjo susiveržti ir Aplinkos ministerijos vadovybei. Viceministrų piniginės vidutiniškai papilnėjo 500 eurų, o ministro patarėjų – 340 eurų.
Sudėtingą metą gerokai solidesniu uždarbiu galėjo praskaidrinti ir daugiau už ministrą uždirbantys Finansų ministerijos viceministrai.
Jiems vidutiniškai buvo išmokėta po 5,7 tūkst. eurų. Tai 323 eurais daugiau, nei buvo mokama prieš pat karantiną, ir 507 eurais daugiau, nei mokėta pernai.
Dėl esą padidėjusio darbo krūvio net 1140 eurų pakilo Aplinkos ministerijos vyriausiojo patarėjo uždarbis.
Tuo metu žemės ūkio ministro Andriaus Palionio patarėjų darbo užmokestis pavasarį padidėjo vidutiniškai po 660 eurų, ministerijos kanclerio ir viceministrų – maždaug po 900 eurų.
Ministro patarėjo Rosvaldo Gorbačiovo teigimu, taip atsitiko todėl, kad kovą jiems buvo išmokėtos 10–20 proc. dydžio priemokos už papildomą darbą, susijusį su ekstremalia situacija, nors įstatymai esą leidžia mokėti ir dvigubai didesnes.
Premjerą aplenkė kancleris
Solidesniu uždarbiu per karantiną galėjo pasidžiaugti ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.
Pats kancleris Algirdas Stončaitis uždirbdavo vidutiniškai 800 eurų daugiau nei anksčiau (jo vidutinė alga per karantiną pasiekė 6 tūkst. eurų), vicekancleris – 958 eurais, premjero patarėjai – maždaug 550 eurų daugiau.
Vidutiniškai po 4 tūkst. eurų per mėnesį uždirbdavusios premjero biuro vadovės uždarbis per karantiną pakilo iki 4,8 tūkst. eurų. Tuo metu 5,7 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantis Saulius Skvernelis pajuto tik simbolinį pagerėjimą – jo alga pakilo dėl darbo stažo ir padidinto bazinio dydžio.
Vyriausybės kanceliarija „Lietuvos rytui“ irgi aiškino, kad algos darbuotojams didėjo dėl išaugusio krūvio, darbo per šventes ir savaitgaliais.
Beje, kai kuriose institucijose vidutinis darbo užmokestis pavasarį didėjo net ne dėl ekstremalios padėties.
Antai Teisingumo ministerija, aiškindama, kodėl per karantiną beveik 800 eurų paaugo kanclerio alga, nurodė, jog taip yra todėl, kad šias pareigas eina Administravimo departamento direktorė ir jai už papildomas funkcijas paskirta priemoka.
