„Mane pareigūnai apklausė tris kartus. Reikėjo pakovoti, kad patrankos neišsivežtų. Sakiau, geriau aš pats ją į Vilnių nuvešiu, tai nors žinosiu, iš ko turėsiu atsiimti.
Tačiau neprireikė vežti, – ekspertai patys iš Vilniaus atvažiavo. Jie iš karto pasakė, jog ši patranka yra meno kūrinys, butaforija, o ne ginklas.
Raštišką patvirtinimą gavau vakar. Dar esu afekto būsenos iš to džiaugsmo, – juokėsi 23-ius metus Raudonės seniūnijai vadovaujantis Česlovas Meškauskas. – Mūsų patranka šaudo garsinėmis petardomis, kurių gali įsigyti bet kuris asmuo nuo 16-os metų“.
Jis pasakojo, jog patrankos idėja gimė, nes norėjo paįvairinti turistų viešnagę pilyje.
Seniūnas domėjosi patrankomis, lankėsi Kauno karo muziejuje, o vėliau surado meistrus Veliuonoje, kurie ištekino stilizuotą pabūklą.
„Specialiai pasisiuvome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų karių aprangą, kad vyrai derėtų prie senovinės patrankos“, – sakė Č.Meškauskas.
Po anonimo skundo patranka buvo įridenta į pilies bokštą ir užrakinta iki tyrimo pabaigos – visai vasarai.
„Šiemet, per patį turizmo įkarštį, birželio – rugpjūčio mėnesiais, Raudonės pilyje apsilankė 16 tūkst. žmonių. Praeitą savaitgalį – 700.
Norime, kad turistams būtų įdomu, kad jie norėtų sugrįžti į Raudonę ir antrą kartą, todėl stengiamės kasmet sugalvoti kokių nors naujovių.
Prie pilies fotografuojasi daug vestuvininkų. Buvome sumanę, jog juos galėtume pasveikinti patrankos šūviu, tačiau negalėjome, nes patranką reikėjo laikyti užrakintą pilies bokšte“, – pasakojo seniūnas.
Č.Meškauskas džiaugėsi, jog Raudonės pilies patranka buvo reabilituota.
Ekspertai nustatė, jog pabūklas negali šaudyti žmonėms pavojingais užtaisais, todėl gali būti naudojamas per šventes.
„Po kilusio skandalo, kai pasipylė žiniasklaidoje visokios antraštės, maniau, jog man jau gresia kalėjimas. Bet aš esu tokio charakterio, kai gaunu per galvą, paskui būna smagiau dirbti“, – juokėsi Raudonės seniūnijos seniūnas Č.Meškauskas.
