Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1529 m. įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas, kuris buvo pirmoji oficiali tokio pobūdžio pasaulietinės teisės kodifikacija Europoje. Galiojo iki Antrojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo 1566 m.
1669 m. vietoj atsistatydinusio ir į Prancūziją pasitraukusio Jono Kazimiero Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu karūnuotas Mykolas Kaributas Višniovieckis. Jo valdymo metais valstybėje didėjo politinė suirutė, buvo paleisti keturi iš šešių Seimai.
1990 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniuje vyko Lietuvių tautininkų sąjungos atkuriamasis suvažiavimas.
1991 m. į Lietuvą atvyko Nobelio taikos premijos laureatas, pasaulio budistų ir Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV.
2006 m. Lietuvoje pirmą kartą vyko Konstitucijos egzaminas. Į savivaldybių paskirtas sales pasitikrinti Konstitucijos žinių atėjo daugiau kaip 800 gyventojų.
Įvykiai pasaulyje
1918 m. Pirmajame pasauliniame kare Bulgarija ir Antantė pasirašė paliaubų sutartį.
1938 m. rugsėjo 29–30 d. Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija Miunchene pasirašė susitarimą, pagal kurį Čekoslovakija turėjo atiduoti Vokietijai Sudetų kraštą ir per tris mėnesius kai kurias savo teritorijas perleisti Lenkijai ir Vengrijai. Miuncheno susitarimas buvo pasirašytas Vakarų valstybėms siekiant taikos Vakarų Europoje, bet iš esmės jis patvirtino nuolaidžiavimo Adolfui Hitleriui politiką. Po Miuncheno susitarimo pasirašymo Čekoslovakijos vyriausybė paskelbė mobilizaciją, bet priešintis ginklu nesiryžo. 1939 m. pavasarį įsitikinusi savo nebaudžiamumu Vokietija užėmė visą Čekiją, taip pažeisdama susitarimo įsipareigojimą garantuoti naujų Čekoslovakijos sienų saugumą agresijos atveju.
Gimė
106 m. prieš Kristų – senovės Romos valstybės veikėjas ir karvedys Pompėjus Didysis. Kovojo su Cezariu dėl valdžios, dėl to kilusį Romos pilietinį karą pralaimėjo. Nužudytas 48 m. prieš Kristų rugsėjo 28-ąją ar 29-ąją.
1547 m. – ispanų rašytojas, romano „Don Kichotas“ autorius Miguelis de Cervantesas. Mirė 1616 m.
1758 m. – Didžiosios Britanijos karo veikėjas, nacionalinis didvyris Horatio Nelsonas. 1805 m. Trafalgaro mūšyje (per šį mūšį buvo sunkiai sužeistas ir jam baigiantis mirė) jo vadovaujamo laivyno pergalė galutinai sužlugdė Napoleono I planus įsiveržti į Didžiąją Britaniją ir lėmė britų laivyno vyravimą jūroje vėlesniais metais.
1823 m. – lenkų ir lietuvių poetas romantikas, publicistas Vladislavas Sirokomlė. Parašė kelionių įspūdžių knygų, kuriose perteikė meilę Lietuvai. Istorinėse poemose LDK praeitį vaizdavo kaip negrįžtamą valstybės aukso amžių. Mirė 1862 m.
1881 m. – austrų ir amerikiečių ekonomistas, vienas žymiausių liberalizmo teoretikų, Naujosios austrų ekonominės mokyklos pradininkas Ludwigas Heinrichas von Misesas. Pasisakė už neribotą ekonominę laisvę, numatė socialistinių šalių ekonomikos žlugimą. Mirė 1973 m.
1898 m. – architektas Stasys Kudokas. Pagal jo projektus Kaune pastatyta Kauko laiptai į Žaliakalnį, kino teatras „Daina“, Aklųjų institutas, Maironio kapas‑mauzoliejus prie Kauno katedros, Karininkų ramovė. Mirė 1988 m.
1898 m. – rusų agronomas ir biologas, pseudomokslinių paveldimumo teorijų kūrėjas Trofimas Lysenka. Atmetė visuotinai pripažintą chromosominę paveldimumo teoriją, diegė savo pseudomokslinius teiginius apie paveldimumo priklausomybę tik nuo aplinkos sąlygų. Jo veikla ir teorijos, kurioms pritarė SSRS lyderiai Josifas Stalinas ir Nikita Chruščiovas, ilgam sustabdė biologijos ir genetikos raidą Sovietų sąjungoje. Mirė 1976 m.
1900 m. – aklųjų organizuotos veiklos Lietuvoje pradininkas Pranas Daunys. Lietuvių kalbai pritaikė Braille’io (aklųjų) abėcėlę. Mirė 1962 m.
1912 m. – italų kino režisierius ir scenaristas Michelangelo Antonioni. Mirė 2007 m.
1936 m. – Italijos politikas, valstybės veikėjas ir verslininkas Silvio Berlusconi.
1943 m. – Lenkijos politikos ir valstybės veikėjas, visuomeninio judėjimo „Solidarumas“ vienas įkūrėjų ir lyderis Lechas Wałęsa.
Mirė
1560 m. – Švedijos karalius, Vazų dinastijos pradininkas Gustavas I Vaza (apie 64 m.). Privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą paveldimu Vazų, o evangelikų liuteronų tikėjimą patvirtinti valstybine religija. Vykdė taikią užsienio politiką.
1833 m. – Ispanijos karalius Ferdinandas VII (48 m.). Jo valdymo metais Ispanija neteko daugumos kolonijų Amerikoje. Pakeitė sosto paveldėjimo įstatymą, kuris pirmenybę teikė karališkosios giminės vyrams, pagal naująją tvarką valdove galėjo tapti jo duktė Izabelė. Po Ferdinando VII mirties dėl to kilo pilietiniai karai.
1902 m. – prancūzų rašytojas Émile‘is Zola (62 m.).
1930 m. – rusų dailininkas Ilja Repinas (86 m.).
