Vytautas Bruveris. Finišo tiesiojoje – atviras partijų vedlių žodžių mūšis

Ypač stengiasi pagrindinė valdančioji jėga valstiečiai, puoselėjantys viltį išlikti valdžioje, gal netgi pačioje jos viršūnėje.

Pastarosios apklausos toliau rodo, kad kovoti dėl daugumos naujajame Seime gali du galios centrai.

Vienas – dešinėje, kur aplink jo šerdį sudarančius konservatorius susiburtų Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Žinoma, jei abi pastarosios ar kuri nors viena jų įveiktų 5 proc. rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje barjerą.

Antrasis centras – vadinamojoje centro kairėje, kur kol kas pagrindine ašimi tebepretenduoja tapti valstiečiai.

Bet galima prognozuoti, kad rimtą iššūkį jiems mes socialdemokratai. Staigmeną gali pateikti ir Darbo partija, kuri pretenduoja būti trečiąja, bet nebūtinai mažiausiai svarbia centro kairiojo triumvirato nare.

Kad valstiečiai vis labiau nerimauja, ar jiems pavyks tapti pirmaisiais tarp šių trijų, aiškiai rodo jų vedlio R.Karbauskio ir premjero S.Skvernelio pradėtas atviras karas būtent prieš socialdemokratus.

Dar visai neseniai visą savo pabūklų ugnį, taip pat šimtatūkstantinių tiražų specialius propagandinius leidinius valstiečiai skyrė savo aršiausiems visos kadencijos priešininkams konservatoriams. Suprantama – tai geriausias būdas mobilizuoti ir įelektrinti savo rinkėjus.

Bet dabar valstiečiai įžvelgė ir pavojų, kad bent dalis tų rinkėjų gali nutekėti ar, tiksliau, sugrįžti pas socialdemokratus.

Todėl valstiečių vedlys ėmė trimituoti, kad kairieji esą jau sukirtę rankomis su Liberalų sąjūdžiu bei konservatoriais dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo po rinkimų.

Socialdemokratų rėmėjus – tiek esamus, tiek ir potencialius – R.Karbauskis pagąsdino, kad po rinkimų G.Palucko kariauna juos išduos susidėdama su konservatoriais. Žodžiu, jų išeitis viena – rinktis valstiečius, kurie jokiu būdu taip nepasielgs.

Negana to, R.Karbauskis paskelbė, kad vienmandatėse apygardose, kuriose antrajame ture bus socialdemokratų kandidatai, o valstiečių neliks, jo partija rems kairiuosius – tiesiog iš padorumo ir noro stabdyti dešiniąsias partijas, o štai socialdemokratai esą bet kokiu atveju rems konservatorių atstovus.

Visus šiuos įtarinėjimus G.Paluckas kategoriškai atmeta ir aiškina juos R.Karbauskio noru atbaidyti nuo kairiųjų jų rinkėjus, taip užkertant kelią socialdemokratų vadovui į premjero kėdę.

Be to, tiek G.Paluckas, tiek kiti kairiųjų veikėjai gana įtikinamai aiškina, kodėl koalicija su konservatoriais beveik neįmanoma. Viena vertus, partijos gretose dėl to kiltų toks pasipriešinimas, kad tai grėstų nauju skilimu.

Kita vertus, socialdemokratams tokia sąjunga būtų politiškai nenaudinga ir galbūt net pražūtinga ilgalaikėje strateginėje perspektyvoje.

Kad ir kaip būtų, valstiečiai su savo sąjungininkais valdžioje siekia išlikti ne tik žodžiais, bet ir žygiais – naudodamiesi dabar turima galia ir padėtimi. Tiesa, jiems ir tai ne visada pavyksta.

Antai Seime į priekį juda planas senjorams mokėti vadinamąją 13-ąją pensiją. Tiesa, ji būtų išmokama tik nuo kitų metų gruodžio, be to, niekas negali dorai pasakyti, iš kur būtų paimta per 120 mln. eurų, kurių pareikalautų toks dosnumas.

Šį projektą pateikę valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai teigia, kad pinigų rastųsi apmokestinus bankus, o juos remia R.Karbauskis ir S.Skvernelis.

Galima įžvelgti, kad šis projektas – bandymas prieš rinkimus pamaloninti itin svarbų rinkėjų sluoksnį, siekiant, jog daugiausia iš to laimėtų šiuo metu lojaliausia valstiečių sąjungininkė LLRA-KŠS, kuri kitame Seime jiems bus reikalinga ne mažiau, o gal netgi daugiau nei liberalai konservatoriams.

Dar vienas kelias į senjorų širdis – per vaistines ir vaistų kainas.

Valstiečiai vėl pamėgino įkūnyti savo seną užmojį – įteisinti valstybines vaistines, nepaisydami nei privataus verslo, nei opozicijos kritikos.

Pagrindinis motyvas, kuriuo grindžiamas toks planas, – sukurti įspūdį senjorams, kad taip kovojama su „kraugeriais farmacininkais“, nes valdiškose vaistinėse vaistai esą bus pigesni.

Tačiau šiam šventam reikalui valdantieji Seime pritrūko balsų.

Opozicijai nesiregistravus, pavyko sugriauti įstatymui priimti reikalingą mažiausiai 71 balsuotojo kvorumą – balsavime dalyvavo ir „už“ balsavo tik 61 Seimo narys.

Beje, tarp balsuotojų nebuvo nei premjero, nei kai kurių ministrų.

Kitas valdančiųjų krytis į balą šią savaitę – sveikatos apsaugos ministras A.Veryga paskelbė, kad mėnesiui, kitaip sakant, iki rinkimų pabaigos, atideda nuo spalio pradžios turėjusią įsigalioti tvarką, kai gydytojas arterine hipertenzija sergantiems pacientams turi skirti ne tą vaistą, kuris jam labiausiai tinka, o pigiausią.

Taip ministras pasielgė sulaukęs škvalo kritikos iš visų pusių, taip pat ir iš šia dažna Lietuvoje liga sergančių žmonių.

Nesėkmei lydint nesėkmę kol kas bene sėkmingiausiai savo valdiškas galias valstiečiai panaudojo nesiterliodami su Seimo rinkimų programos rašymu – vietoj jos į partijos interneto svetainę tiesiog įkėlė Vyriausybės ir ministerijų valdininkų rengtus strateginius dokumentus.

Tiesa, ir šis Lietuvoje, rodos, iki šiol neregėtas valdančiosios partijos triukas gali būti ne itin sėkmingas, jeigu rinkimų prievaizdai nuspręstų atidžiau patyrinėti, ar čia nesama neleistino valdiškų išteklių naudojimo rinkimų kampanijai.