Būtent taip draugas V.Putinas visus pagaliau išgelbės, tik po reikalingos pauzės – kad A.Lukašenkos nuvertimas neatrodytų kaip vienareikšmiškai tik protestų pergalė. O kaip dėl tų baltarusių protestų? Na, rusai tai jau mokės susitvarkyti.
Nežinia, ką apie tokias viltis, kurios iš aukščiausių ES ir Vilniaus tribūnų reiškiamos jau ne tik užuominomis, mano pats V.Putinas, ypač jo glėbyje esantis A.Lukašenka.
Tačiau jie pirmiausia turėtų žiūrėti ne į žodžius, o į veiksmus – tiksliau, į sankcijas, kurias Minsko režimo atstovams skelbia tiek visa ES, tiek atskiros valstybės.
Tie sankcionuojamų asmenų sąrašai – trumpi, įrašant vos kelias dešimtis režimo atstovų, o Vašingtonas pasitenkino tik aštuoniais. Bet nei ES, nei JAV sąrašuose nėra A.Lukašenkos pavardės. Akivaizdu, kodėl – su diktatoriumi, kuris nepripažįstamas, vis dėlto norima „palaikyti dialogą“.
Tiesa, yra tokių ES valstybių, kurios net šimtą nepageidautinų asmenų – tarp jų ir A.Lukašenką, į tokius sąrašus įtraukia. Pirmūnių gretose – ir Lietuva.
Natūralu, kad tokių plačių sąrašų sudarytojų atžvilgiu Maskva ir Minskas irgi griežtesni. Štai A.Lukašenkos režimas ne tik paskelbė veidrodinį sankcijų atsaką, bet ir nurodė Lietuvos bei Lenkijos valdžioms smarkiai apkarpyti savo ambasadas Minske, be to, iš Vilniaus ir Varšuvos konsultacijoms buvo atšaukti Baltarusijos ambasadoriai. Bet sankcijų pirmūnė Lietuva atrėžė, kad ambasados nemažins, nes neapsimoka.
Kuo baigsis šios kaktomušos? Regis, judama link to, kad Minskas gali nutraukti diplomatinius santykius su Vilniumi, o gal ir su Varšuva. Toks būtų tarpinis Baltarusijos krizės rezultatas.
